Hersey ir Blanchardo situacinis modelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Paulo Hersey ir Kennetho Blanchardo situacinis modelis – vienas pagrindinių požiūrių į lyderiavimą. Pagal jį efektingiausias lyderiavimo stilius toks, kuris kinta priklausomai nuo pavaldinių "pasirengimo" laipsnio. Pasirengimas apibūdinimas kaip noras laimėti, siekti prisiimti atsakomybę ir įgyti užduočiai būtinų sugebėjimų, įgūdžių bei patyrimo.

Pasekėjų (darbuotojų) žinios ir tikslai – svarbūs veiksniai, nuo kurių priklauso lyderiavimo stiliaus efektyvumas. P. Hersey ir K. Blanchardas mano, kad vadovo santykis su pavaldiniais pereina keturias stadijas, kol pavaldiniai tobulėja, todėl vadovai turi keisti savo vadovavimo stilių.

Pradinėje pasirengimo stadijoje pati tinkamiausia vadovo taktika – didelis dėmesys darbo užduočiai. Pavaldiniai turi gauti visus nurodymus apie darbo užduotis, turi būti supažindinti su organizacijos taisyklėmis ir procedūromis. Nenurodinėjantis vadovas sukeltų tarp naujų pavaldinių paniką ir nerimą.

2 stadijoje netinka darbuotojų dalyvavimas valdyme, nes pavaldiniui dar labai svarbi struktūra. Kai pavaldiniai pradeda suvokti savo užduotis, į užduotis orientuotas stilius vis dar išlieka pagrindinis, nes pavaldiniai dar nesugeba veikti be struktūros. Tačiau lyderio pasitikėjimas darbuotojais ir jų pagalba vadovui turėtų rūpėti didėti, nes lyderis pradeda juos artimiau pažinti ir nori skatinti tolesnes jų pastangas. Lyderis turi didinti santykių vaidmenį.

3 stadijoje darbuotojų sugebėjimai ir motyvacija laimėjimams yra išaugę, ir jie aktyviai ima siekti atsakomybės. Lyderiui jau nebūtina griežtai nurodinėti. Jis turi būti visuomet pasirengęs padėti ir būti dėmesingas. Kai pasekėjai pamažu įgyja vis daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, ima savarankiškai tvarkytis, įgauna vis daugiau patyrimo, lyderis gali mažinti savo paramą ir paskatinimus.

4 stadijoje pavaldiniams daugiau nebereikia direktyvų ir jie jų nesitiki iš vadovo. Jie jau savarankiški. Jei pasirenkamas tinkamas vadovavimo stilius tai jis ne tik motyvuoja darbuotojus, bet ir padeda jiems tobulėti kaip profesionalams. Toks lyderiavimas dinamiškas, lankstus, nuolat kintantis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Stoner J. A., R. E. Freeman, D. R. Gilbert, Vadyba, Kaunas, 2000.
  • Stoškus S., D. Beržinskienė, Vadyba, Kaunas, 2005.