Herpetofobija

Herpetofobija – patologinė roplių ir (arba) varliagyvių baimė, viena iš labiausiai paplitusių specifinių fobijų, panaši į ofidiofobiją.

Herpetofobai skirtingai jaučia baimę – vieniems ji pasireiškia nerimu, kitiems – panika. Dažniausiai pasitaikanti reakcija – pykinimas. Jei ši fobija kelia sunkumų gyvenime, būtina kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Geriausių rezultatų pasiekiama taikant kognityvinę elgesio terapiją.

Priežastys

Mokslininkai priskiria herpetofobiją vadinamosioms evoliucinėms fobijoms. Mūsų protėviai, norėdami išlikti, bijojo nuodingų gyvačių įgėlimų. Vėliau pradėta bijoti visų gyvačių, o dar vėliau – ir kitų roplių ar varliagyvių, kurių judėjimo būdas primena gyvates.

Kiekvieno vaiko didžiausias autoritetas – tėvai. Jeigu tėvai į roplius ar varliagyvius reaguoja nerimu ar net panika, vaikas tokią reakciją įsidėmės ir galiausiai pats pradės bijoti to paties.

Herpetofobijos vystymuisi kartais įtakos turi roplių sugebėjimas puikiai maskuotis, greitai ir tyliai judėti, įsiskverbti į sunkiai pasiekiamas vietas. Be to, gyvatės yra puikios plaukikės. Būtent dėl to žmogus jas pastebi paskutinę akimirką ir, neturėdamas laiko įsižiūrėti, ar šita rūšis yra nuodinga, išsigąsta. Šis jausmas gali būti įsimintas ir laikui bėgant tapti įpročiu.

Daugelyje kultūrų šią baimę kursto nežinojimas ir prietarai. Pavyzdžiui, Vidurinės Azijos gyventojai tradiciškai laiko visas gyvates nuodingomis ir jų bijo.

Be to, retai laikoma, kad ropliai ar varliagyviai yra patrauklūs bei gražūs. Daugumai jie kelia pasibjaurėjimą.