Hermann Göring

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Hermanas Geringas)
Hermanas Vilhelmas Geringas
vok. Hermann Wilhelm Göring
1945 m. sausį
Gimė 1893 m. sausio 12 d.
Rozenheimas, Aukštutinė Bavarija, Bavarija, Vokietija
Mirė 1946 m. spalio 15 d. (53 metai)
Niurnbergas
Tėvas Heinrichas Ernstas Geringas
Motina Franziska Tiefenbrunn
Sutuoktinis (-ė) Carin von Kantzow
Emmy Sonnemann
Vaikai Eda Gering
Partija NSDAP
Žinomas (-a) už Aukšto rango nacistas
Žymūs apdovanojimai

Pour le Mérite
Didysis Geležinio Kryžiaus kryžius

Vikiteka Hermann Göring
Parašas

Hermanas Vilhelmas Geringas (vok. Hermann Wilhelm Göring, 1893 m. sausio 12 d. Rozenheime – 1946 m. spalio 15 d. Niurnberge) – karo nusikaltėlis, Nacistinės Vokietijos politikas ir karinis vadovas. Antrasis asmuo po Adolfo Hitlerio ir jo įpėdinis, nacių partijos (NSDAP) lyderis.[1]

1932–1945 m. Vokietijos Reichstago prezidentas ir Trečiojo Reicho ministras. Antrojo pasaulinio karo metu buvo Vokietijos oro pajėgų vyriausiasis vadas.[1] Atsakingas už koncentracijos stovyklų ir gestapo (nacių slaptosios policijos) sukūrimą. Ją perdavė SS vadui Heinrichui Himleriui. 1941 m. Reinhardui Heidrichui įsakė suorganizuoti galutinį sprendimą nužudyti milijonus žydų (Holokaustas) ir lenkų.

Vienas iš 25 asmenų, teisiamų Niurnbergo tribunole. 1946 m. spalio 1 d. už karo nusikaltimus nuteistas pakarti, tačiau likus ~3 valandoms iki pakorimo, nusižudė prakąsdamas stiklinę kalio cianido kapsulę.[2]

Ankstyvieji metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hermanas Geringas 1907 m.

Hermanas Geringas gimė Ernsto Heinricho Geringo ir Franciskos Gering šeimoje 1893 m. Rozenheime, Aukštutinėje Bavarijoje. Tėvas buvo teisėjas, kurį 1885 m. Vokietijos kancleris Otas von Bismarkas paskyrė pirmuoju Pietvakarių Afrikos (šiandien – Namibija) reichskomisaru (generalgubernatoriumi).[3]

Turėjo du brolius Albertą Geringą ir Karlą Ernstą Geringą, bei dvi seseris Olga Teresę Sofiją Gering ir Paula Elizabet Roza Gering.[4]

Pirmuosius trejus gyvenimo metus praleido motinos draugo namuose, nes Geringo tėvas buvo Namibijoje.[3] Nuo 1901 m. gyveno savo krikštatėvio Hermano von Epenšteino, su kuriuo jo motina turėjo romaną, dvare.[5] Lankė mokyklas Fiurte ir Ansbache. Žaidimai, kuriuos jis žaidė vaikystėje, visada buvo apie karą.[6]

1905 m. įstojo į karo mokyklą Karlsrūhėje. 1912 m. išlaikė abitūrą ir karininko egzaminą. Tada išvyko į Bavarijos Princo Vilhelmo pulką (112-oji pėstininkų divizija) Miulūze.[7]

Pirmasis pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo pėstininkų leitenantu. 1915 m. dėl reumato atsigulė į ligoninė.[8] Draugas Bruno Loerzeras paskatino prisijungti prie oro pajėgų. Prancūzijoje įvykdęs žvalgybos užduotį, 1915 m. apdovanotas Didžiuoju Geležinio Kryžiaus kryžiumi.[9] 1916 m. išmoko pilotuoti lėktuvą. 1916 m. kovo 14 d. numušė pirmąjį bombonešį. 1917 m. tapo 27-osios eskadrilės grupės vadu.[9] 1918 m. numušė 19-ąjį lėktuvą, jam įteiktas Pour le Mérite ordinas, aukščiausias oro pajėgų apdovanojimas tuometinėje Vokietijoje.[8] Po Manfredo von Richthofeno mirties tapo eskadrono „Raudonasis baronas“ vadu.[9]

Veimaro Respublika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919–1921 m. dirbo pilotu-kaskadininku Skandinavijoje. 1922 m. lapkritį susitiko su Adolfu Hitleriu, tapo NSDAP nariu.[9]

Stokholme 1923 m. vasario 3 d. susituokė su Carin von Kantzow.[10]

1923 m. vadovavo SA (šturmo būriui), dalyvavo alaus puče, buvo sužeistas. Išvyko į Austriją. Dėl skausmo gydytojas jam suleido morfijaus, nuo kurio tapo priklausomas.[11] 1927 m. amnestuotas, grįžo į Vokietiją [12] 1928 m. tapo Veimaro Respublikos Reichstago nariu.[13] Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo Reichstago narys.[9] 1932 m. NSDAP tapo galingiausia Reichstago partija. Geringas tapo Reichstago prezidentu.[12]

Trečiasis Reichas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

H. Geringas (kairėje) ir A. Hitleris (dešinėje) 1939 m.
Hermano Geringo sulaikymo ataskaita ir nuotraukos

1933 m. Hitleriui tapus Veimaro Vokietijos reichskancleriu, jis paskyrė Geringą Reicho ministru be portfelio. 1933 m. balandį paskirtas Prūsijos ministru prezidentu. 1933 m. rugpjūčio 30 d. Paulas von Hindenburgas suteikė generolo laipsnį.[9] 1934–1935 m. tapo kelių ministerijų ministru.

1931 m. mirė pirmoji žmona, 1935 m. Berlyne susituokė su Emmy Sonnemann.[reikalingas šaltinis] 1936 m. išsiuntė vokiečių kondoro legioną į Ispaniją padėti Fransiskui Frankui. Po 1938 m. krištolinės nakties buvo atsakingas už žydų išvarymą iš Vokietijos ekonomikos.[12] Per Antrąjį pasaulinį karą didžiausias jo pralaimėjimas buvo oro mūšyje prieš Didžiąją Britaniją.[12] 1939 m. Hitleris Geringą įvardijo savo įpėdiniu.[11]

1940 m. Hitleris jį paskyrė Reichsmaršalu.[11] 1941 m. Geringas įsakė Heidrichui parengti Holokausto planą.[14] 1942 m. Fricui Zaukeliui įsakė pramonės darbams panaudoti Rusijos gyventojus.[reikalingas šaltinis]

1943 m., 50-ies metų jubiliejaus proga, surengė prašmatnią puotą.[9] 1945 m. balandžio 20 d., pasakęs kad turi svarbių reikalų Pietų Vokietijoje,[15] iš Hitlerio gimtadienio išvyko į Berchtesgadeną.[16] Iš Berchtesgadeno telegrafavo Hitleriui į Berlyną, paklausė apie valstybės reikalų perėmimą.[9] Karui baigiantis, ėmė kalbėtis su sąjungininkais. Todėl Hitleris Geringą įkalinti. Geringas kreipėsi į amerikiečius.[12]

1945 m. balandžio 29 d. Hitlerio iš visų pareigų ir partijos nušalintas, įsakytas suimti. Hitleris tai užrašė testamente.[17]

Po karo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. gegužės 9 d. Bavarijoje pasidavė.

1945 m. lapkričio 20 d. prasidėjo Niurnbergo tribunolas. 1946 m. kovo 18 d. Geringą apklausė sąjungininkai.[18] Įkalintas Niurnberge; buvo trečias svarbiausias nacių pareigūnas, teisiamas Niurnberge. Aukštesnius laipsnius turėjo tik Reicho prezidentas (buvęs grosadmirolas) Karlas Denicas ir buvęs fiurerio pavaduotojas Rudolfas Hesas.

1946 m. spalio 1 d. tribunolo nuteistas pakarti. Likus 3 valandoms iki egzekucijos nusinuodijo prakandęs stiklinę kalio cianido kapsulę. Kaip ją gavo ir kiek laiko ją slėpė, neaišku. Teigta, kad ją padovanojo amerikiečių kareivis, įsimylėjęs Geringą pažįstančią vokietę.[19][20]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 „Hermann Göring“. Rokas Pukinskas. Suarchyvuotas originalas 2005-02-06. Nuoroda tikrinta 2009-07-24.
  2. ↑ „Hermann Göring“. thirdreich.net. Suarchyvuotas originalas 9 January 2009. Nuoroda tikrinta 2009-07-24.
  3. ↑ 3,0 3,1 Block, Maxine (1971). Current Biography: Who's News and Why 1941. New York: H. W. Wilson. p. 327–330. ISBN 9780824204792.
  4. ↑ Erich Brandenburg (1995). Die Nachkommen Karls Des Grossen (vokiečių). Neustadt/Aisch: Degener. ISBN 3768651029.
  5. ↑ Arno Gruen (2002). Der Fremde in uns (vokiečių). Munich: dtv. p. 164.
  6. ↑ Arno Gruen (2002). Der Fremde in uns (vokiečių). Munich: dtv. p. 168.
  7. ↑ Zentner, Christian. The Second World War. A lexicon (vokiečių). Vienna. p. 212.
  8. ↑ 8,0 8,1 Manvell, Roger; Fraenkel, Heinrich (2011-01-01). Goering: The Rise and Fall of the Notorious Nazi Leader (anglų). Skyhorse Publishing Inc. pp. 28, 29. ISBN 978-1-61608-109-6.
  9. ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 9,5 9,6 9,7 „Görings biography in table form“ (vokiečių). Suarchyvuotas originalas 2009-02-28. Nuoroda tikrinta 2009-06-04.
  10. ↑ „Biography of Carin Göring“. findagrave.com. Nuoroda tikrinta 2009-07-24.
  11. ↑ 11,0 11,1 11,2 „Biography of Reichsmarschall Herman Goering“. euronet.nl. Nuoroda tikrinta 2009-07-25.
  12. ↑ 12,0 12,1 12,2 12,3 12,4 „The biography of Hermann Göring in "Meine Bibliothek"“ (vokiečių). Klaus Hylla. Suarchyvuotas originalas 2009-12-21. Nuoroda tikrinta 2009-06-04.
  13. ↑ „A biography of Hermann Göring“. Jewish virtual Library. Nuoroda tikrinta 2012-02-26.
  14. ↑ „IMT – Hearing of Hermann Göring by Robert H. Jackson“. Towiah Friedmann. Suarchyvuotas originalas 2010-02-02. Nuoroda tikrinta 2012-02-26.
  15. ↑ Misch, Rochus (2008). Der letzte Zeuge (vokiečių). Zurich and Munich. p. 195f.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  16. ↑ Misch, Rochus (2008). Der letzte Zeuge (vokiečių). Zurich and Munich. p. 195f.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  17. ↑ „NS-Archive – documents: Adolf Hitler: political testament 1945. p. 7“ (vokiečių). Adolf Hitler. Nuoroda tikrinta 2009-06-04.
  18. ↑ „Brockhaus“. Bibliographisches Institut & F. A. Brockhaus AG (vokiečių). 2007.
  19. ↑ „The soldier, his sweetheart and the suicide of Hermann Goering - Europe, World - The Independent“. The Independent. 8 February 2005. Nuoroda tikrinta 2009-03-20.
  20. ↑ „Guard 'gave Goering suicide pill'“. BBC News. 8 February 2005. Nuoroda tikrinta 2009-03-20.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Karinis postas
Prieš tai:
Erich Wieland 		"Jasta 27" Vadas
1917–1918 		Po to:
Hermann Frommherz
Prieš tai:
Wilhelm Reinhard 		"Jagdgeschwader" 1 Vadas
1918 		Po to:
Erich von Wedel
Prieš tai:
Erich von Wedel 		"Jagdgeschwader 1 Vadas
1918 		Unit disbanded
Naujas titulas
Luftwaffe sukurta
 Vyriausiasis kariuomenės vadas iš Luftwaffe
1935–1945 		Po to:
Robert Ritter von Greim
Politinis postas
Prieš tai:
Hans Ulrich Klintzsche 		SA lyderis
1923 		Laisvas
Sekantis titulo turėtojas
Franz Pfeffer von Salomon
Prieš tai:
Paul Löbe 		''Reichstago'' prezidentas
1932–1945 		Reichstagas panaikintas
Prieš tai:
Franz von Papen
(Reichskomisaras) 		Prūsijos ministras pirmininkas
1933–1945 		Prūsija panaikinta
Prieš tai:
Adolf Hitler 		Prūsijos gubernatorius
1935–1945 		Prūsija panaikinta
Prieš tai:
Hjalmar Schacht 		Reicho ekonomikos ministras
1937–1938 		Po to:
Valteris Funkas
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Hermann_Göring&oldid=7207772"