Hercules Segers

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Herkulesas Segersas (ol. Hercules Segers arba Seghers, 1589-90 m., Harlemas – apie 1638 m., Haga) – XVII a. Nyderlandų tapytojas ir grafikas, peizažistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herkulesas Segersas gimė 1589 ar 1590 m. Harleme, Olandijoje. Jo tėvas buvo pirklys Pieter Segers, motina − Cathalijntgen Hercules. Iš pradžių dailininko vardas buvo Herkulesas Pitersonas, tik po 1621 m. jis prisiėmė tėvo pavardę. H. Segersas mokėsi pas Gillis van Coninxloo Amsterdame, 1612 m. įstojo į tapytojų gildiją Harleme. 1614−1631 m. gyveno Amsterdame, kur vedė Anna van der Brugghen, kuri buvo 16 metų už jį vyresnė. Pora augino nesantuokinę H. Segerso dukterį iš ankstesnių jo santykių. H. Segersas taip pat dirbo Utrechte ir Hagoje, kur jis paskutinį kartą paminėtas 1632 ar 1633 m. Jo žmona tikriausiai paminėta 1638 m. našle, kas rodo, kad H. Segersas tuo metu buvo miręs.

Viso tik kiek daugiau nei 10 H. Segerso paveikslų išliko, nors jis neabejotinai turėjo būti nutapęs daugiau. H. Segersas specializavosi fantastiškų kalnuotų peizažų tapyboje. H. Segersas laikomas vienu unikaliausių XVII a. olandų peizažistų. Rembrantas turėjo ne mažiau 8 H. Segerso paveikslus ir buvo paveiktas jo peizažinės tapybos. H. Segerso paveikslas „Kalnuotas peizažas“ (dabar Uficiuose) ilgą laiką buvo priskiriamas Rembrantui. Iš H. Segerso kūrinių daugiausiai išliko ofortai, bet jų irgi nedaug. Žinomi 54 originalių ofortų 183 atspaudai. H. Segersas eksperimentavo su spalvotu rašalu ir dažytu popieriumi, todėl to paties oforto atspaudai gali būti labai skirtingi tarpusavyje. Kai kurie atspaudai daryti ant lino audinio. Samiuelis van Hogstratenas, kuris parašė spalvingą H. Segerso biografiją 1678 m., apibūdino jo grafiką „spausdintais paveikslais“. Kartu S. van Hogstratenas apgailėjo nenusisekusią dailininko karjerą, jo nesėkmingus eksperimentus su ofortų technika, vėlesnį skurdą ir girtuoklystę. Žinoma, kad H. Segersas 1631 m. pardavė savo namą. Nemanoma, kad jo kūriniai tuo metu buvo paklausūs rinkoje.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]