Hepeningas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Hepeningas[1] (angl. happening – įvykis, atsitikimas) – improvizuotas reginys, turintis dailės, muzikos, teatro, kino, choreografijos elementų. Kaip terminą pirmą kartą pavartojo amerikiečių menininkas Alanas Kaprovas 1957 m.

Kilo iš dailininkų noro kurti ne užbaigtus darbus, bet situacijas, kuriose žiūrovas dalyvautų visomis savo juslėmis ir matytų patį kūrybos procesą. Hepeningo scenarijus dažniausiai neapibrėžtas, paliekama erdvės nenumatytai įvykių raidai. Kiekvienas hepeningo dalyvis gali laisvai improvizuoti vartodamas įvairių meno šakų raiškos priemones. Kūrinyje itin svarbi iš anksto sukurta muzika. Hepeningu, kaip ir performansu, siekiama stebinti, šokiruoti, kelti logiškai nesusijusiais įvykiais paremtas neįprastas asociacijas.

Hepeningo pradininkai – Niujorko kompozitorius Džonas Keidžas ir tapytojas, poetas Alanas Kaprovas, XX a. 6 deš. pab. ėmę rengti improvizuotus renginius. Tarp žymiausių hepeningo kūrėjų – 7 deš. pr. Niujorke susibūrusi „Fluxus“ grupė (įkūrėjas – dailininkas Jurgis Mačiūnas).[2]

Lietuvoje pirmasis hepeningas „Orakulo darželis“ (A. Dikčiaus scenarijus) atliktas 1988 m. Ažuožeriuose, Anykščių r.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.vlkk.lt/lit/7428
  2. Lucie-Smith, Edward. Meno kryptys nuo 1945-ųjų. Temos ir koncepcijos. V., 1996.