Heinrich Mann

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Henrikas Manas (vok. Heinrich Mann, 1871 m. kovo 27 d. Liubeke – 1950 m. kovo 11 d.) – vokiečių rašytojas. Tomo Mano brolis.

Gyvenimas ir darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Henrikas rašyti pradėjo dar būdamas mokinys. Savo įspūdžius apie kelionę į Sankt Peterburgą jis išsamiai aprašė dienoraštyje, kurį po dvejų metų perdirbo. Nuo 1885 m. jis rašė apybraižas, noveles ir eilėraščius ir rašyme rado būdą reikšti savo kritiškas visuomenines pažiūras. Anksčiau laiko nutraukęs mokslą gimnazijoje, Henrikas Manas pagal tėvų norą pradėjo buhalterijos mokslus Dresdene, kuriuos, kaip ir savanorišką darbą S. Fišerio leidykloje, nutraukė. Po tėvo mirties, 1891 m., jis išspausdino pirmąją recenziją, o nuo 1893 m. gyveno kaip laisvas rašytojas. Iki 1898 metų jis daugiausia gyveno Italijoje, o kai kada su jaunesniuoju broliu Tomu Manu. Nuo 1899 iki 1914 m. jis gyveno Miunchene, Berlyne, bet daugiausia laiko praleisdavo Italijoje ir tašė romanus, apsakymus, pjeses ir eses. Dėl politinių pažiūrų jis vis labiau konfliktuodavo su broliu Tomu Manu ir, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jie nutraukė santykius (broliai po to vėl susitaikė 1922 m.). 1912 m. Henrikas pradėjo rašyti „Der Untertan“ (vok. „Valdinys“). Romano sėkmė po karo palietė Henriko Mano nacionalinį autoritetą. 1930 m. jis išrenkamas Prūsijos menų akademijos poezijos skyriaus prezidentu. Pagal romaną „Profeor Unrat“ (vok. „Profesorius Unratas“) pastatytas filmas „Žydrasis angelas“ išgarsino jo vardą tarptautiniu mastu. Priverstas palikti akademiją, Henrikas 1933 m. emigruoja į Prancūziją. Ten jis parašė žymiausią veikalą „Jugend and Vollendung des Konigs Henri IV“ (vok. „Henriko IV jaunystė ir branda“). Po penkerių metų persikėlė į Kaliforniją. 1950 m. jam pasiūlyta tapti Menų akademijos, įkurtos Rytų Berlyne, prezidentu. Prieš pat kelionę ten – 1950 m. kovo 12 d. – H. Manas mirė Santa Monikoje. 1961 m. jo palaikai buvo pervežti į Rytų Berlyno Dorotėjos kapines.