Henrichas Manizeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Henrichas Manizeris
Gimė 1847 m.
Klaipėda, Prūsijos karalystė
Mirė 1925 m. (~78 metai)
Leningradas, TSRS
Veikla dailininkas

Henrichas Manizeris (1847 m. Klaipėdoje1925 m. Leningrade) – dailininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1847 m. Klaipėdoje, mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje. 1872-1877 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Tapė įvairaus žanro kūrinius, tai ir Biblijos scenos, portretai, buitis ir mūšių scenos. Už kai kuriuos paveikslus apdovanotas medaliais. Taip pat užsiėmė graviravimu ir straipsnių apie meną rašymu. Sankt Peterburgo dailės akademijoje dirbo tapybos ir piešimo mokytoju. Dailininko paveikslai saugomi valstybiniame Rusijos muziejuje, Čeliabinsko srities paveikslų galerijoje bei privačiose kolekcijose. Mirė 1925 m. Leningrade. Su žmona turėjo 8 vaikus, sūnus Matvejus Manizeris tapo garsiu skulptoriumi, o Henrichas Manizeris etnografu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Новый полный биографический словарь русских художников / Э. Г. Коновалов. М. Эксмо, 2008 г.