Heksanitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Heksanitas (angl. Hexanite ) – liejama vokiška karinė sprogstamoji medžiaga, sukurta anksti XX a. pradžioje, prieš Pirmąjį pasaulinį karą, Vokietijos kariniam laivynui. Šios sprogstamosios medžiagos naudojimas turėjo leisti efektyviau naudoti TNT, kurio tada stigo, atsargas. Heksanitas yra žymiai galingesnis už gryną TNT. Paprasčiausio heksanito sudėtis pagal svorį yra 60 % TNT ir 40 % heksanitrodifenilamino (angl. hexanitrodiphenylamine).

Paprastai heksanitas buvo naudojamas povandeniniuose šaudmenyse. Pvz., G7a ir G7e serijų torpedų kovinėse dalyse[1][2] ir aliumininio korpuso[3] inkarinės magnetinės minos EMF, kurias povandeniniai laivai galėjo padėti 200, 300 ar 500 m gylyje, 300 kg masės pagrindiniame užtaise.[4] [5]

Ši sprogstamoji medžiaga yra laikoma pasenusia, todėl šiandien aptinkami sprogmenys su heksanitu paprastai būna nesprogę Antrojo pasaulinio karo šaudmenys.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]