Hebėjus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Hebei)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hebei
河北省
China-Hebei.png
Valstybė: Kinijos vėliava Kinija
Administracinis centras: Shijiazhuang
Prefektūros: 11
Gubernatorius: Guo Gengmao 郭庚茂
KKP komiteto sekretorius: Bai Keming 白克明
Gyventojų (): 69 890 000
Plotas: 187 700 km²
Tankumas (): 372 žm./km²
ISO 3166-2: CN-13
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: HebeiVikiteka
Taihang kalnai

Hebėjus (kin. 河北, pinyin: Hébĕi) – provincija rytinėje Kinijos dalyje. 187,7 tūkst. km²; 69,9 mln. gyventojų (2009). Administracinis centras – Šidziadžuangas.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Hebėjus provincija padalinta į 11 prefektūrų lygmens miestų:

  • Šidziadžuangas (石家庄市 Shíjiāzhuāng Shì)
  • Tangšanas (唐山市 Tángshān Shì)
  • Činhuangdao (秦皇岛市 Qínhuángdǎo Shì)
  • Handanas (邯郸市 Hándān Shì)
  • Singtai (邢台市 Xíngtái Shì)
  • Baodingas (保定市 Bǎodìng Shì)
  • Džangdziakou (张家口市 Zhāngjiākǒu Shì)
  • Čengde (承德市 Chéngdé Shì)
  • Cangdžou (沧州市 Cāngzhōu Shì)
  • Langfangas (廊坊市 Lángfáng Shì)
  • Hengšui' (衡水市 Héngshuǐ Shì)

Šie vienetai dalijami į 172 sričių lygmens administracinius vienetus (22 sričių lygmens miestus, 108 sritis, 6 autonomines sritis ir 36 rajonus). Pastarieji – į 2207 savivaldybių lygmens vienetus (vieną viešajį miesto biurą, 937 miestus, 979 savivaldybes, 55 etnines savivaldybes, 235 porajonius).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji Hebėjaus teritorijos dalis yra Šiaurės Kinijos lygumoje. Vakarinėje provincijos pusėje kyla Taihang kalnai, šiaurinėje – Jan kalnai (Yan shan). Šiaurėje iš rytų į vakarus per Hebėjų eina Didžiosios Kinijos sienos atkarpa. Aukščiausia provincijos viršukalnė – Siao-utai (Xiaowutai; 2882 m).

Rytuose Hebėjų riboja Bohai jūra. Provincijos centrinė ir pietinė dalys yra Haihės baseine, šiaurės rytai – Luan upės baseine. Didžiausias ežeras – Baijangdian (Baiyangdian).

Klimatas žemyninis musoninis, sausį temperatūros svyruoja nuo -16 iki -3 °C, liepą nuo 20 iki 27 °C. Metinis kritulių kiekis 400–800 mm (daugiausiai vasarą).

Kultūra ir turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Provincijoje kalbama kinų mandarinų dialektais, kurie panašūs į Pekino šnektą, tapusią pagrindu bendrinei kinų kalbai. Vakaruose, kur Hebėjus ribojasi su Šansi, kalbama Jin dialektais.

Hebėjaus kinų operos atmainos vadinamos Pingdziu (Pingju), Hebei Bangdzi (Hebei Bangzi) ir Cangdžou Kuaiban Dagu (Cangzhou Kuaiban Dagu). Populiariausia atmaina yra Pingdziu. Jos tekstai artimi šnekamajai kalbai, taigi lengvi suprasti.

Provincijos centre esanti Čiujang (Qujang) sritis garsėja Dingdžou (Dingzhou) porcelianu.

Hebei virtuvėje vartojama daug kviečių, avienos, pupų.

Tarp turistų lankomų objektų yra:

  • Šanhai perėja (Shanhai guan). Šios Didžiosios Sienos rytiniame gale esančios perėjos būta strategiškai svarbios. Ming dinastijos valdymas baigėsi, kai 1644 m. generolas U Sangui atvėrė vartus mandžiūrų pajėgoms.
  • Didžiosios Sienos atkarpa, statyta Ming laikais.
  • Čengde vasaros rūmai (priklauso UNESCO Pasaulio paveldui).
  • Dzunhua (Zunhua) ir Isian (Yixian) esantys Čing dinastijos imperatorių kapai.
  • Seniausias akmeninis arkinis tiltas Kinijoje – Džaodžou Andzi (Zhaozhou Anji) tiltas, statytas Sui laikais.
  • Senoji provincijos sostinė Baoding.
  • Sibaipo (Xibaipo) miestelis, esantis apie 90 km nuo Šidziadžuango. 1948 m. gegužės 26 d. – 1949 m. kovo 23 d. iš čia veikė Kinijos komunistų partijos Centrinis komitetas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Kinijos Liaudies Respublikos administracinės teritorijos Flag of the People's Republic of China.svg

Provincijos: Anhui | Činghai | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šansi | Šensi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao