Haplologija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Haplologija (gr. ἁπλόος 'paprastas, nesudėtingas; grynas' + λόγος 'žodis, kalba') - kalbos reiškinys, kai išnyksta vienas iš dviejų vienodų ar fonetiškai panašių skiemenų.
Reiškinį XX a. aprašė amerikietis kalbininkas Morisas Blumfyldas (Maurice Bloomfield).
Pvz.: mokslo pavadinimas mineralogija turėtų vadintis mineralologija, bet dėl haplologijos yra supaprastėjęs.
Beje, pats terminas haplologija dėl haplologijos turėtų sutrumpėti iki haplogija.
Turinys |
[taisyti] Lietuvių kalba
Plačiai vartojamas terminas tinklapis, nors haplologijos nepaveikta forma, laikoma taisyklinga, yra tinklalapis.
[taisyti] Rusų kalba
Pvz.:
- знаменосец, znamenosec 'vėliavnešys' - знаменоносец, znamenonosec
- близорукий, blizorukij 'trumparegis' - iš близозоркий, blizozorkij
[taisyti] Anglų kalba
Šnekamojoje kalboje:
- particuly - iš particularly 'ypatingai; atskirai; detaliai'
- pierced earrings 'pradurti auskarai' - iš pierced - ear earrings 'auskarai pradurtoms ausims'
- probly - iš probably 'galbūt'
