Haplologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Haplologija (gr. ἁπλοῦς 'paprastas, nesudėtingas; grynas' + λόγος 'žodis, kalba') – kalbos reiškinys, kai išnyksta vienas iš dviejų vienodų ar fonetiškai panašių skiemenų.
Reiškinį XX a. aprašė amerikietis kalbininkas Morisas Blumfyldas (Maurice Bloomfield).

Pvz.: mokslo pavadinimas mineralogija turėtų vadintis mineralologija, bet dėl haplologijos yra supaprastėjęs.
Beje, pats terminas haplologija dėl haplologijos turėtų sutrumpėti iki haplogija.

Lietuvių kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Plačiai vartojamas terminas tinklapis, nors haplologijos nepaveikta forma, laikoma taisyklinga, yra tinklalapis.

Rusų kalba[taisyti | redaguoti kodą]

Pvz.:

  • знаменосец, znamenosec 'vėliavnešys' – знаменоносец, znamenonosec
  • близорукий, blizorukij 'trumparegis' – iš близозоркий, blizozorkij

Anglų kalba[taisyti | redaguoti kodą]

  • England 'Anglija' – iš sen.angl. Engla land[1]

Šnekamojoje kalboje:

  • particuly – iš particularly 'ypatingai; atskirai; detaliai'
  • pierced earrings 'pradurti auskarai' – iš pierced – ear earrings 'auskarai pradurtoms ausims'
  • probly – iš probably 'galbūt'

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]