Hans Memling

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Spėjamas Hanso Memlingo autoportretas viename religinių triptikų
Hanso Memlingo „Šv. Jono triptikas“ (1479, Memlingo muziejus, Briugė)

Hansas Memlingas (kitaip Memlinkas, ol. Hans Memling, Hans Memlinc, apie 1430-35 – 1494 m. rugpjūčio 11 d.) – flamandų ankstyvojo Nyderlandų meno dailininkas. Vienas produktyviausių ir žymiausių XV a. antros pusės Nyderlandų menininkų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Hansas Memlingas (kitas pavardės variantas - Memlinkas) gimė apie 1435 m. Selingenštade, netoli Frankfurto prie Maino Vokietijoje. Spėjama, kad jo tėvai Hamman Mommeling ir Luca Styrn mirė 1450 m. maro metu. Jaunystėje Memlingas, tikriausiai, dailės mokėsi Kelne. Vėliau persikraustė į Flandriją. Tikriausiai mokėsi Rogiro van der Veideno dirbtuvėse Briuselyje. 1465 m. sausio 30 d. išlikęs pirmas dokumentuotas įrašas apie Memlingą Briugėje, kurioje jis atidarė nuosavą parduotuvę ir dailės dirbtuves. Maždaug tais metais datuojami pirmi Memlingo išlikę darbai, pavyzdžiui, „Jan Crabbe triptikas“.

Didelė dalis Memlingo užsakovų buvo italų ir ispanų pirkliai, finansininkai, valdytojai. 1467 m. Medičių banko atstovas Angelo Tani užsakė „Paskutiniojo teismo“ altorinį paveikslą, kuris turėjo būti nugabentas į Florenciją. 1473 m. šis paveikslas, gabenimo jūra metu, buvo užgrobtas Baltijos jūros korsarų ir nugabentas į Gdanską, kur tapo viena miesto įžymybių (dabar Nacionaliniame muziejuje Gdanske). Keletą darbų Memlingui užsakė kitas Medičių banko Briugėje valdytojas Tomasso Portinari. Daugelis Memlingo darbų datuojami pagal juose vaizduojamųjų žmonių žinomus biografinius faktus. 1473 m. Memlingas įstojo į religinę Švč. Dievo Motinos Sniego bendruomenę. Stojimo metu pažymėtas meistru. Maždaug tuo metu Memlingas vedė Anna de Valkenaere, su kuria vėliau susilaukė 3 vaikų.

1479 m. datuotas altorinis triptikas Šv. Jono gyvenimo tema Briugės Šv. Jono ligoninėje. Tais pačiais metais Memlingas joje atliko „Išminčių pagarbinimo“ triptiką. 1479-80 m. Memlingas įsigijo namą, kurį anksčiau nuomojosi Briugėje. 1480 m. atliko „Septynių Mergelės Marijos džiaugsmų“ paveikslą Dievo Motinos katedroje Briugėje (dabar Senojoje pinakotekoje Miunchene). 1480 m. pinigų rinkliavos karui metu Memlingas dokumentuotas tarp 10% labiausiai pasiturinčių Briugės piliečių. 1484 m. Memlingas atliko Šv. Kristoforo altorinį triptiką (arba „Moreel triptiką“, Groeninge muziejuje Briugėje). 1487 m. mirė jo žmona Anna de Valkenaere. Tais pat metais atliktas „Maarten van Nieuwenhove diptikas“ (Memlingo muziejuje Briugėje) ir „Benedetto Portinari triptikas“ (centrinė panelė Berlyno paveikslų galerijoje, šoninės − Uficių galerijoje).

1489 m. Memlingas ištapė Šv. Uršulės relikvijų skrynią Šv. Jono ligoninėje. 1490 m. gavo užsakymą bažnyčiai Ispanijos Nacheros mieste. 1491 m. Memlingas buvo užsakytas atlikti altorinį poliptiką „Nukryžiavimas“ (Sankt Annen muziejus, Liubekas). Memlingas mirė 1494 m. rugpjūčio 11 d. Palaidotas Šv. Žilio bažnyčioje, kurios parapijai priklausė. Jo mirties dokumentuose notaras jį pavadino pačiu geriausiu tapytoju krikščioniškame pasaulyje. Gyvenimo metu Memlingas buvo populiariu ir žinomu dailininku. XX a. jo šlovė buvo sumenkinta kritikų. Memlingo kūryboje akivaizdžiai pasireiškė beveik visų ankstesnių žymių Nyderlandų dailininkų įtakos ir kompozicijų skolinimasis: Jano van Eiko, Rogiro van der Veideno, Hugo van der Guso, Dirko Bautso. Originalumo stoka įvardijama didžiausiu Memlingo kūrybos trūkumu, nepaisant aukšto atlikimo meistriškumo lygio. Buvusiojoje Šv. Jono ligoninėje Briugėje šiuo metu yra muziejus, skirtas Memlingui. Išliko apie 100 jo religinių paveikslų ir apie 30 portretų.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Hans Memling – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka