Hanas Jūrininkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Spėjamas Hano Jūrininko kelionės maršrutas

Hanas Jūrininkas arbas Hanas II Kartaginietis – buvo, kaip spėjama, V a. pr. m. e. pūnų (finikiečių) jūrininkas. Jis nominaliai buvo Kartaginos karalius tarp 480 ir 440 m. pr. m. e., tačiau kadangi miestas buvo praktiškai valdomas kaip respublika, jis turėjo mažai įtakos. Hanas Jūrininkas geriausiai žinomas dėl savo kelionės Afrikos pakrantėmis.

Tuo laikotarpiu finikiečiai buvo įvaldę prekybą ne tik visoje Viduržemio jūroje, tačiau išplaukę ir už „Heraklio stulpų“ (Gibraltaro sąsiaurio) bei įkūrę prekybinių kolonijų Magribe (pvz., Mogadoras). Hanas Jūrininkas su 60-ies laivų ekspedicija leidosi tolyn į pietus Afrikos pakrantėmis, su tikslu įsteigti naujų kolonijų.

Kelionės šaltiniu laikomas Hano periplas – graikiškas vertimas, kuris, kaip teigiama, padarytas iš lentelės, kabėjusios Baal Hamono šventykloje Kartaginoje. Šiuo šaltiniu rėmėsi Plinijus Vyresnysis ir Arianas. Jokių konkrečių duomenų apraše nėra pateikiama, todėl neaišku, kiek toli kartaginiečiai buvo nuplaukę – istorikai siūlo įvairias versijas – nuo Senegalo iki pat Kamerūno (minimas aukštas kalnas, galbūt, Kamerūno ugnikalnis). Rašoma, kad keliautojai bandė pagauti juodaodžius, bet vyrų nepagavo. Užtat pagavo tris moteris, bet šios buvo tokios aršios, kad buvo nužudytos. Graikiškame vertime jos įvardintos gorillae, todėl XIX a. pagal šį pavadinimą europiečiai pavadino gorilas.

Herodotas mini, kad VI a. pr. m. e., Egipto faraono Necho II nurodymu, finikiečiai apiplaukė visą Afriką – nuo Raudonosios jūros iki Gibraltaro sąsiaurio.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]