Halės lietuvių kalbos seminaras
Halės lietuvių kalbos seminaras – lietuvių kalbos studijų seminaras, veikęs 1727–1740 m. Halės universiteto Teologijos fakultete, šiam tapus pietizmo centru.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Halės lietuvių kalbos seminaras įsteigtas karaliaus Frydricho Vilhelmo I potvarkiu pagal Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaro pavyzdį. Buvo Prūsijos karalystės valstybinio švietimo plano dalis: čia būsimieji Lietuvos pietistinės pakraipos lietuviai evangelikai parapijų kunigai ir mokytojai buvo mokomi lietuvių kalbos ir rašto kultūros. Mokytojais (docentais) dirbo Karaliaučiaus universiteto auklėtiniai Jonas Richteris (1705–1754 m.), Frydrichas Vilhelmas Hakas (1706–1754 m.) ir kiti. Seminaro dalyviams buvo skiriamas nemokamas maitinimas. Manoma, kad seminarą kasmet lankė apie 12 narių.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie lituanistinį mokymo turinį galima numanyti iš Halės lietuvių kalbos seminare naudotų mokymo priemonių, išlikusių Frankės fundacijos bibliotekoje. Tai 15 lietuviškų knygų, išleistų XVI a. – XVIII a. – lietuvių kalbos gramatika, Senasis testamentas ir Naujasis testamentas, katekizmas, pamokslų knyga, psalmynas ir kiti. Seminaro vadovas Gothilfas Augustas Frankė (1696–1769 m.) skatino lietuviškų knygų leidybą. Seminare parengta pirmoji Halėje išleista lietuviška knyga – A. J. Freilinghauzeno „Davadnas Mokslas apie dūšios išganymą“ (1729 m., 2 leid. 1735 m.) ir F. V. Hako pirmasis Prūsijoje spausdintas „Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodynas“ (lot. Vocabvlarivm Litthvanico-Germanicvm, et Germanico-Litthvanicvm 1730 m.) su trumpa lietuvių kalbos gramatika, pritaikyta seminaro pratyboms.
F. V. Hakui išvykus lituanistinis darbas nutrūko. Oficiali seminaro uždarymo priežastis – lėšų stygius ir tinkamų kandidatų trūkumas, veikiausiai – ir Karaliaučiaus universitete veikusio lietuvių kalbos seminaro konkurencija.[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vincentas Drotvinas. Johannas Richteris ir Lietuvių kalbos seminaras Hallėje / Acta Linguistica Lithuanica t. XLIV Vilnius, 2001;
- F. Specht. Das Litauische Seminar an der Universität Halle / Archivum Philologicum t. 5, Kaunas, 1935
- G. Bense. Die lithuanistische Tradition in Halle, Halle, 1992 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Liucija Citavičiūtė. Halės lietuvių kalbos seminaras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 362 psl.