Hadriano poniabudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Phallus hadriani
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Hadriano poniabudė (PPhallus hadriani)
Hadriano poniabudė (Phallus hadriani)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Poniabudiečiai
( Phallales)
Šeima: Poniabudiniai
( Phallaceae)
Gentis: Poniabudė
( Phallus)
Rūšis: Hadriano poniabudė
( Phallus hadriani)
Index Fungorum
Binomas
Phallus hadriani
Étienne Pierre Ventenat

Hadriano poniabudė (Phallus hadriani) – poniabudžių (Phallus) genties grybas, paplitęs Europoje (daugiau pietinėje dalyje), Šiaurės Amerikoje, Azijoje.

Grybo vardo dalis Hadriano priskiriama olandų botanikui Hadrianus Junius (1512–1575), parašiusiam pamfletą apie šiuos grybus („Phalli, ex fungorum genere, in Hollandiae“).[1]

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jauno grybo (kiaušinio stadija) skerspjūvis

Vaisiakūniai vienmečiai, išauga vasarą ir rudenį. Vystosi kopose, sausame smėlyje, tarp žolių, atvirose vietose. Nuo plačiai paplitusios paprastosios poniabudės skiriasi augaviete, nes pastaroji auga lapuočių ir mišriuose miškuose, taip pat skiriasi rausvos spalvos kiaušinio stadijos jaunu vaisiakūniu.

Hadriano poniabudės jauni vaisiakūniai rutuliški arba kiaušiniški, 3–5 cm aukščio, 1,5–3 cm skersmens. Pradžioje būna balsvi, rožiniai arba rausvi violetiniai, auga po žeme, su baltomis grybienos gijomis. Vėliau išorinis apvalkalėlis plyšta skiautėmis arba dantytai, atsiranda cilindro formos išauga. Viršutinė jos dalis kūgiška, varpelio formos, tamsiai žalia, gleivėta, salsvo kvapo. Ant raukšlėtos kepurėlės viršaus išskiriamos gleivėtos sporos, savo specifiniu kvapu pritraukiančios vabzdžius, kurie jas išplatina. Suaugę individai siekia 8–20 cm. Kotas akytas, tuščiaviduris, baltas. Pasižymi nemaloniu kvapu.[2]

Jaunos poniabudės gali būti valgomos.[3]

Populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena iš dviejų Lietuvoje augančių rūšių. Antra yra paprastoji poniabudė. 1992 m. Hadriano poniabudė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[4] Žinoma 1 radavietė prie Palangos, kopose.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]