Gyvybės kibirkštis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Autorius(ė) | Erich Maria Remarque |
| Žanras | romanas |
| Originalus leidimas | |
| Pavadinimas | Der Funke Leben |
| Šalis | Vokietija |
| Kalba | vokiečių k. |
| Išleista | 1952 |
| Lietuviškas leidimas | |
| Vertėjas(a) | Dalia Kižlienė |
| Leidykla | „Žaltvykslė“ |
| Išleista | 1993 |
| Viršelis | Elzė Grafaitė |
| Puslapių | 381 |
| 9986-06-000-2 | |
Gyvybės kibirkštis (vokiškai Der Funke Leben) – rašytojo Ericho Marijos Remarko 1952 m. išleistas romanas.
Romane „Gyvybės kibirkštis“ vaizduojama žmogaus kova už būvį, už teisę išlikti žmogumi net ir sunkiausiomis valandomis, kova už gyvybės kibirkštį, kurios negali užgesinti jokie negandų vėjai, kuri teberusena, iš kurios, jei esi žmogus, visad galėsi įpūsti ugnį. Romanas vaizduoja belaisvių dienas ir naktis vokiečių koncentracijos stovykloje, tačiau rašytojas pasakoja ne vien apie lagerį – tai mintys apie draugystę, ištikimybę, apie tikrą žmogiškumą ir tuos, kurie vargiai gali būti vadinami žmonėmis.
"Mus žemino, bet mes nesame pažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi."