Gyvenimo filosofija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gyvenimo filosofija – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios iracionalistinė filosofijos kryptis, kuri žmogų, intuiciją ir asmeninius išgyvenimus laikė vienintele ir nepakartojama vertybe. Ji kilo kaip atsakas į Hėgelio filosofiją. Jos pradininku laikytinas S. Kirkegoras. Pagrindiniai atstovai – V. Diltėjus, Friedrich Nietzsche, O. Špengleris ir A. Šopenhaueris.