Mesmerizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Gyvūnų magnetizmas)

Mesmerizmas – XVIII a. Franco Mesmerio sukurtas alternatyvus gydymo metodas, naudojantis tariamus magnetinius fluidus.

Kartais mesmerizmas vadinamas gyvūnų magnetizmu (pranc. magnétisme animal). Tokį pavadinimą davė Mesmeras, norėdamas šią magnetizmo rūšį atskirti nuo kitokių magnetizmų – mineralų, planetų ar kosminio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1770 m. Francas Mesmeris susipažino su Vienos jėzuitu ir gydytoju Maximillian Hell, kuris gydė žmones įmagnetintomis plieno plokštėmis. Mesmeris pradėjo mėgdžioti šį būdą, o jo įsivaizduojamą efektyvumą aiškino tokia teorija: per kiekvieną kūną teka subtilūs magnetiniai fluidai, o kai jų tekėjimas sutrinka – prasideda ligos. Magnetai padeda jį atstatyti ir todėl gydo.

Vėliau jis pastebėjo, kad tokius pačius gydomuosius rezultatus galima pasiekti ir be magnetų. Užuot įtaręs placebo efektą, Mesmeras nusprendė egzistuojant gyvūnų magnetizmą, t. y. kad kai kurie žmonės ar ir kiti gyvūnai turi analogiškas gydomąsias savybes kaip ir įmagnetintas metalas. Tačiau jis ir toliau naudojo įvairius „įmagnetintus“ objektus, tarp jų ir vandenį, nes tai padėdavo sukurti atitinkamą atmosferą.

Su Liudviko XVI ir Marijos Antuanetės pagalba Mesmeris Prancūzijoje atidarė Magnetizmo institutą.

1784 m. Prancūzijos karališkoji medikų komisija atliko bandymus, norėdama įsitikinti mesmerizmo efektyvumu. Galutinė komisijos išvada buvo tokia: magnetiniai fluidai neegzistuoja, o jų sukeliami efektai yra tik vaizduotės arba šarlatanizmo padarinys. Komisijoje taip pat dalyvavo ir Bendžaminas Franklinas.

Veikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mesmerizmas, kaip ir Hell'o gydymas magnetizmu ar dauguma kitų alternatyvios medicinos rūšių, remiasi placebo ir kai kuriais kitais psichologiniais efektais. Yra žinoma, kad jei pacientas tiki gydymo efektyvumu, tai išties kažkiek padeda organizmo sveikimui. Taip pat jis pats vėliau mano pasveikęs daug labiau, nei pasveiko iš tiesų. Todėl būtent į šį efektą buvo orientuota visa mesmerizmo metodika. Norint sukelti pacientams susidomėjimą ir susižavėjimą, gydoma būdavo net ir tokiais metodais: žmogus sėdi panardinęs kojas į vonelę su „įmagnetintu“ vandeniu, o rankose laiko laidus, prijungtus prie „magnetinių“ medžių.

Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu sąvoka „turintis magnetinių savybių“ (ar panašiai) kartais naudojama kalbant apie charizmatišką, aplinkinius traukiantį arba tiesiog turintį didelį pasisekimą tarp priešingos lyties žmogų. Tačiau jos kilmė yra iš mesmerizmo.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]