Gydytojai be sienų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
„Gydytojai be sienų“ emblema

Gydytojai be sienų (pranc. Médecins Sans Frontières) – tarptautinė humanitarinės pagalbos nevyriausybinė organizacija, Nobelio taikos premijos laureatė, geriausiai žinoma dėl medicininės pagalbos teikimo besivystančioms šalims. Organizacija įkurta 1971 m. Jos būstinė yra Ženevoje.

2007 m. 26 000 įvairių medicinos darbuotojų, logistikos ekspertų, vandens ir sanitarijos inžinierių bei administratorių teikė medicininę pagalbą daugiau nei 70 šalių visame pasaulyje. Šie darbuotojai savanoriškai skiria savo laiką pasaulio žmonių sveikatai gerinti. Organizaciją sudaro 23 asociacijos ir būstinė Ženevoje.[1]

Apie 90 % organizacijos lėšų skiria privatūs fondai ir žmonės, o likusius skiria įvairios vyriausybės ir korporacijos.[2] 2012 m. metinės organizacijos įplaukos buvo 938 milijonai eurų.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu organizacijos misijos vyksta šiose šalyse.

Nigerijos pilietinio karo metu 19671970 m. Nigerijos kariuomenė užblokavo naujai susikūrusią Biafros teritoriją. Tuo metu Prancūzija buvo vienintelė valstybė, palaikanti šios teritorijos gyventojus (JAV, Jungtinė Karalystė ir Sovietų Sąjunga buvo Nigerijos kariuomenės pusėje), ir šios blokados padėtis buvo nežinoma visam pasauliui. Prancūzų gydytojai savanoriškai kartu su Raudonojo Kryžiaus darbuotojais teikė pagalbą vietiniams gyventojams. Vienas organizacijos įkūrėjų buvo daktaras Bernard Kouchner.

Savanoriai ir gydytojai Biafroje buvo liudininkai Nigerijos kariuomenės atakų prieš civilius gyventojus bei jų žūčių nuo bado. Gydytojai viešai kritikavo šalies vyriausybę bei Raudonojo Kryžiaus darbuotojus už jų aplaidumą ir veiksmų trūkumą. Gydytojai nutarė imtis veiksmų ir įkurti organizaciją, kuri sugebėtų padėti žmonėms, nepaisant politinių ar religinių aspektų bei teritorinių padalijimų. 1971 m. gruodžio 20 d. dvi prancūzų gydytojų grupės susijungė ir sudarė naują organizaciją – „Gydytojai be sienų“.

Pirmoji oficiali šios organizacijos misija įvyko Nikaragvos sostinėje Managvoje, kurioje 1972 m. žemės drebėjimas pražudė nuo 10 000 iki 30 000 žmonių. Organizacijos nariai per tris dienas sugebėjo atvykti į įvykio vietą ir pradėti pagalbos darbus.

Po 1974 m. rugsėjo 18 d. Hondūre praūžusio uragano Fifi „Gydytojai be sienų“ organizacija pradėjo savo pirmąją ilgo laikotarpio pagalbos misiją.

1999 m. organizacijai buvo suteikta Nobelio taikos premija.

2012 m. organizacija vykdė 71 misiją visame pasaulyje. Jose dirbo 32 000 darbuotojų. 66 procentai misijų vyko Afrikoje, 25 procentai – Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.[4]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]