Gvaranių karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jėzuitų misijos. Brazilijos teritorijoje – septynios sukiliusios redukcijos

Gvaranių karas (isp. Guerra Guaranítica) arba Septynių redukcijų karas – karas vykęs 1756 m. tarp septynioms jėzuitų redukcijoms priklausiusių gvaranių genčių ir ispanų bei portugalų kolonistinės armijos. Karą išprovokavo 1750 m. Madrido sutartis, nustačiusi sieną tarp Ispanijos ir Portugalijos imperijų kolonijų Pietų Amerikoje.

Nustatyta valstybių siena driekėsi Urugvajaus upe, kurios baseine ir buvo įsikūrę daug redukcijų. Misiones Orientales regione buvusios septynios misijos (San Migelis, Santos Anchelesas, San Lorenso Martiras, San Nikolasas, San Chuan Bautista, San Luis Gonsaga ir San Fransisko de Borža) atsidūrė Portugalijos imperijos teritorijoje, todėl buvo priverstos persikelti į Ispanijai (kuriai ir buvo pavaldžios) žemes.

1754 m. jėzuitai paliko misijas, tačiau gvaraniai, vadovaujami Sepé Tiaraju, atsisakė palikti savo žemes. 1754 m. ispanų armija nesėkmingai bandė perkraustyti gvaranius jėga. 1756 m. jungtinės portugalų – ispanų pajėgos su 3000 karių pradėjo gvaranių kaimų puolimą. Pagrindiniame Kaiboatės mūšyje žuvo 1511 indėnų ir tik 3 europiečiai. Jungtinės pajėgos sėkmingai užėmė visas 7 redukcijas, dalį indėnų paėmė į nelaisvę. Kiti pasitraukė į džiungles ir ten dar kurį laiką priešiosi portugalų kolonistams.

Gvaranių karas vaizduojamas 1986 m. filme Misija.