Gvadalupės mergelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gvadalupės Mergelės paveikslas Gvadalupės Mergelės bazilikoje, Meksikas

Gvadalupė, Gvadalupės Mergelė (isp. Virgen de Guadalupe) – tai XVI amžiaus Marijos paveikslas, esantis Gvadalupės bazilikoje šiaurės Meksiko mieste. Tai pats populiariausias Meksikos katalikų atvaizdas.

Pasak religinių pasakojimų 1531 m. tarp gruodžio 9 ir 12 d. Meksiko miesto pakraštyje indėnui Chuanui Diegui (Juan Diego) Cuauhtlatoatzin (1474–1548) keturis kartus pasirodė graži moteris, kuri prisistatė esanti „Marija, vienintelio tikro Dievo motina“. Ji įpareigojo Chuaną Diegą paprašyti vietos vyskupo, kad šio pasirodymo vietoje būtų pastatyta koplyčia. Tai vyskupui sukėlė abejonių ir jis pareikalavo ženklo. Tuomet indėnas atnešė savo apsiaustą su viduryje žiemos surinktomis žydinčiomis gėlėmis, ant kurio buvo atsiradęs Marijos paveikslas, teigdamas, kad tai ženklas, kurį Marija siunčia vyskupui, ir taip jį įtikino.[1] Iš pradžių pasirodymo vietoje buvo pastatyta koplyčia, o 1709 m. bazilika, kuri vėliau perstatyta į muziejų. 1974 m. pašventinta nauja Gvadalupės Mergelės bazilika.

Katalikų Bažnyčia švenčia Gvadalupės Mergelės Marijos šventę gruodžio 12 d., o šv. Chuaną Diegą, kuriam Marija apsireiškė, mini gruodžio 9 d. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje Chuaną Diegą vadina Jonu Didaku („Diego“ kilo iš graikiško žodžio „Didachė[2]).

Istorinis kontekstas[taisyti | redaguoti kodą]

1521 m. ispanai užkariavo actekų imperiją. Nors oficialiai actekų valstybinė religija, kuri apėmė ir kasdienes žmonių aukas, nebebuvo praktikuojama, tik nedidelė gyventojų dalis tapo krikščionimis, iš dalies dėl to, kad užkariautojų žiaurumas buvo siejamas ir su jų religija. Susiformavus Gvadalupės Mergelės kultui, iš dalies dėl sinkretizmo, krikščionių indėnų tarpe žymiai padaugėjo. Pranciškonų misionierius ir istorikas Toribio de Benavente savo raštuose 1541 m. teigė, kad apie 9 milijonus actekų tapo krikščionimis.[3][4]

Pasakojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pirminis šaltinis, kuriame nahuatlių kalba aprašytas Marijos pasirodymas, buvo Nican mopohua, kurio seniausias išlikęs rankraštis datuojamas 1556 m. Šis pasakojimas įtrauktas ir į 1649 m. Luis Laso de la Vega parašytą religinį traktatą Huei tlamahuiçoltica.

 Nuvola-like search trash.svg  Manoma, kad šis straipsnis yra beviltiškas.
Jo turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai.
Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime.
Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Pagal "Nican Mopohua" tekstą 1531 m. gruodžio 9 d. šeštadienio rytą, auštant, indėnas Chuanas Diegas keliavo pro Tepejako kalną. Jis pamatė skaisčioje šviesoje stovinčią jauną merginą, kuri jam tarė vietine actekų Nahuatl kalba: „Žinok, tikrai žinok, mano brangiausias mažiausias sūnau, Chuanai Diegai, aš esu visuomet tobulai Mergelė Marija, vienintelio didžiojo tiesos Dievo, kuris teikia gyvybę, žmonių Kūrėjo, kuriam priklauso visa, kas yra aplink mus ir mus liečia, arba yra labai arti mūsų, dangaus ir žemės Viešpaties ir Savininko, Motina. Aš labai noriu, kad jie čia pastatytų mano mažą šventą namą, kuriame aš parodysiu Jį, išaukštinsiu Jį, padarysiu jį aiškiai matomą: aš duosiu Jį žmonėms visoje mano pačios meilėje, mano užjaučiančiame žvilgsnyje, mano pagalboje, mano išgelbėjime. Nes aš iš tiesų esu jūsų gailestingoji motina, tavo ir visų žmonių, kurie gyvena šiame krašte, bei visų kitų skirtingos kilmės žmonių, mane mylinčių, tų, kurie šaukiasi manęs, kurie ieško manęs, kurie manimi pasitiki. […] Kad pasiektume tai, eik į Meksiko vyskupo rezidenciją. Pasakyk jam, kad tave siunčiu, taip, kad galėtum jam atskleisti, kaip labai aš trokštu, kad jis pastatytų man čia namą, įkurtų šventovę man čia, lygumoje. Pasakysi jam viską: visa, ką matei ir kuo stebėjaisi, ir ką girdėjai. Ir būk tikras, kad aš tai labai vertinsiu ir atlyginsiu už tai, kad dėl to praturtinsiu tave ir pagerbsiu. […] Eik ir daryk visa, ką gali.“[5]

Marija guodžia Chuaną Diegą (Juan Diego) dėl vyskupo netikėjimo

Nuėjęs pas vyskupą Juan de Zumárraga ir šiaip taip sulaukęs priėmimo Chuanas Diegas papasakojo jam apie įvykusį apsireiškimą. Tačiau vyskupas juo nepatikėjo ir išsiuntė lauk. Tą pačią dieną Chuanas sugrįžo prie kalno. Ten jam vėl pasirodė Mergelė Marija, kurios jis prašė siųsti vietoj jo ką nors kitą, kilmingesnį. Bet Marija jį antrą kartą siuntė pas vyskupą.

Marija laimina gėles

Taigi kitą dieną Chuanas Diegas sugrįžo pas vyskupą, kuris ir vėl nepatikėjo, bet paprašė ženklo. Chuanas trečią kartą sugrįžo prie kalno. Mergelė Marija jam dar kartą pasirodė ir, paprašiusi sugrįžti sekančią dieną, pažadėjo ženklą.

Chuanas Diegas (Juan Diego) atskleidžia apsiaustą vyskupui

Visgi sekančią dieną, pirmadienį, Chuanas Diegas neatėjo į susitikimą su Mergele, nes vienas jo dėdė sunkiai susirgo. Gruodžio 12-tąją, antradienį, dar neišaušus Chuanas išėjo ieškoti kunigo, tačiau kelyje sutiko Mergelę Mariją, kuria jam nurodė užlipti ant kalno ir nuskinti gėlių, kaip ženklą vyskupui. Chuanas Diegas nunešė į savo apsiaustą įvyniotas gėles, kurios niekad neaugo ant Tepejako kalno vidury žiemos. Pagaliau priimtas pas vyskupą Chuanas Diegas papasakojo jam apie savo pokalbį su Mergele Marija ir atvėrė savo apsiaustą, kad parodytų gėles. Tą akimirką ant apsiausto medžiagos atsirado Mergelės Marijos paveikslas. Tuo tarpu Chuanas, atlikęs savo misiją, sugrįžo pas savo dėdę. Šis papasakojo, kad jam pasirodė ir jį pagydė toji, kuri liepė jam viską papasakoti vyskupui, kad jis teisingai pavadintų jos paveikslą: „Tobula mergelė, šventoji Gvadalupės Marija“.[6]

1533 m. Mergelės Marijos prašymu pastatyta pirmoji šventovė. Chuanas Diegas visą likusį gyvenimą gyveno kaip atsiskyrėlis mažoje trobelėje šalia šventovės, kurioje buvo išstatytas stebuklingasis apsiaustas. Jis rūpinosi šventove ir sutikdavo piligrimus.[7][8]

Gvadalupės apsireiškimų istorinis pagrįstumas[taisyti | redaguoti kodą]

Gvadalupės Marijos apsireiškimų įvykį mini daug šaltinių ir vietinių raštų. 1888 m. garsus meksikiečių istorikas Joaquín Garcia lcazbalceta rašė, jog neturima šaltinių iš XVI a., kurie įrodytų Gvadalupės apsireiškimų istoriškumą[9]. Tačiau šiandien iš XVI amžiaus turima bent 19 dokumentų ispanų kalba, 21 actekų dokumentas, dauguma jų buvo parašyti nahuatl kalba, bei 8 dokumentus iš maišytos rasės indėnų-europiečių šaltinių. Pats seniausias šaltinis – tai „1548-ųjų (arba Escalada) Kodeksas“, rastas 1995 m. Iki 1548-ųjų žinia apie apsireiškimą sklido žodžiu, kaip buvo įprasta actekų kultūroje. 1551–1556 m. Antonio Valeriano parašė „Nican Mopohua“ (tai reiškia „Čia pasakojama“). Tai patikimas istorinis dokumentas apie Mergelės Marijos apsireiškimus. Istoriniu, poetiniu ir literatūriniu požiūriu jis laikomas šedevru.[10] Jo autorius buvo išsilavinęs Amerikos indėnas, rašęs lotyniškais rašmenimis, bet Nahuatl (actekų kalbos) garsais.[11] Rengiantis Chuano Diego kanonizacijai, 1996 m. buvęs Gvadalupės bazilikos abatas William Schulenburg pavadino Chuaną Diegą „mitiniu personažu“. Tuomet Vatikane buvo sudaryta 30 mokslininkų iš įvairių šalių komisija, kuri patvirtino, kad Chuanas Diegas buvo istorinė asmenybė. Tarp jų naudotų šaltinių buvo 27 senovės indėnų dokumentai. Viename iš jų – Eskalados kodekse – buvo pateiktas Chuano Didako gimtasnis vardas ir mirties liudijimas.[12]

Gvadalupės vardo reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Gvadalupė – tai ispaniškas vardas, juo pradžioje vadinta Ispanijoje esanti upė. Šis žodis turbūt kilo iš arabų kalbos ir reiškia „upės vaga“, „upės kanalas“. Katalikų teologai aiškina šį vardą palygindami Marijos vaidmenį išganymo plane su upės vaga, kuri nukreipia gyvąjį vandenį, simbolizuojantį Dievo malonę, link žmonių, o žmones veda pas savo Sūnų – Gyvojo vandens šaltinį.[13]

Su ta upe ir miesteliu Ispanijoje susijęs XIV a. Marijos apsireiškimas. Pasak vietinių legendų, kartą vieno piemens, vardu Gil Cordero, karvė išklydo iš bandos, tad jis leidosi jos ieškoti. Pagaliau po 3 dienų ją rado gulinčią miško laukymėje. Tuo metu jam pasirodė Švč. Mergelė Marija ir pasakė, kad toje vietoje, kur gulėjo jo karvė, buvo paslėpta šv. Luko Evangelisto padaryta jos medinė statulėlė. Ji prašė apie tai pasakyti miestelio kunigams ir kad jie pastatytų toje vietoje mažą šventovę, kurioje taip pat būtų rūpinamasi vargšais. Nuo tada Marija ten buvo žinoma kaip Gvadalupės Dievo Motina iš Ekstremadūros (Ispanijos regiono). [14] Ispanijos karalius Ferdinandas ir karalienė Izabelė buvo įpratę lankyti tą šventovę, netgi ten buvo pasistatę rezidenciją, iš kurios pasirašė dekretą finansuoti Kristupo Kolumbo kelionę, kurioje jis atrado Ameriką.[15]

Kadangi Meksikos Gvadalupės Marija paveiksle pasirodė kaip turinti maišytos rasės – actekų ir ispanų – veido bruožų[16], tai ir jos pasivadinimas Gvadalupe galėjo reikšti, kad ji atėjo ne tik pas indėnus, bet taip pat pas ispanus. Indėnus ji skatino pasitikėti krikščionybe, o ispanus skatino gerbti indėnų orumą, kuriems ji atstovavo, paveiksle persiimdama ne tik jų veido bruožais, bet ir tos kultūros simboliais. Amerikoje ispanai elgėsi labai žiauriai, jie žudė, kankino ir įkalindavo vietinius indėnus. Toks jų elgesys buvo visiškai užkirtęs kelią to Naujojo Pasaulio evangelizacijai.

Kai kurie tyrinėtojai mano, jog Mergelė Marija galėjo pasakyti Nahuatl kalbos žodį „coatlaxopeuh“, kuris tariamas „quatlasupe“, panašiai kaip Guadalupe, ir reiškia: „toji, kuri sutraiško gyvatę“[17]. Actekų vietinės religijos universalus simbolis buvo gyvatė. Actekų religija pasižymėjo žmonių aukojimu dievams, kanibalizmu, poligamija. Pvz. 1487 m. per 4 dienų trukmės naujos Tenočtitlano šventovės pašventinimo apeigas actekų kunigai paaukojo apie 80 000 belaisvių. Visgi pasak kitų šaltinių, aukų skaičius per minėtas apiegas tebuvo 4000.[18] Biblijoje gyvatė simbolizuoja šėtoną (Apr 12,9)[19], nors taip pat ir gudrumą (Mt 10,16)[20].

Paveikslo simbolika[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad šis paveikslas glaudžiai siejasi su Naujojo Testamento Apreiškimo knygos 12-tuoju skyriumi. Štai Apreiškimo knygos aprašymas, atitinkantis Gvadalupės Marijos bruožus: „Moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. Ji buvo nėščia. […] Moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi į dykumą, į savo būstinę“ (Apr 12,1-2.14).[21]

1970 m. Actekų civilizacijos ekspertas Mario Rojas atskleidė, jog Gvadalupės paveikslas yra tikras Vidurio Amerikos kodas, pilnas simbolių iš Nahuatl kultūros. Viskas, ką randame Dievo Motinos paveiksle, turi prasmę.[22]

Akys, žvelgiančios žemyn, atskleidžia Marijos nuolankumą, tai, kad ji nėra Dievas. Indėnų dievai niekad nežiūrėdavo žemyn, o tik tiesiai. Veido išraiška motinos, su meile, užuojauta ir švelnumu bei dideliu susidomėjimu žvelgiančios į vaiką, tarsi norėdamos šypsotis. Indėnai veidą laikydavo atskleidžiančiu žmogaus vidų. Mergelės veidas ir plaukai tamsios spalvos, maišytos rasės žmonių veido bruožų, būdingų actekų moterų ir ispanų bendriems palikuonims.[23] Tiesūs plaukai indėnams reiškia, kad Marija yra skaisti Mergelė. Nes ištekėjusių moterų plaukai būdavo supinti.[24] Marijos rankos sudėtos maldai, tačiau indėnišku aukojimo būdu, laikančios ir siunčiančios Dievui jos vaikų prašymus ir troškimus. Kadangi indėnai melsdavosi ne tik rankomis, bet visu kūnu, Marijos sulenktas kelis simbolizuoja maldą šokyje. Be to, rankos sudėtos širdies plote – Marija meldžiasi širdimi, aukoja ją Dievui. [25]

Jos apsiausto spalva (mėlynai žalia turkio arba žalsva nefrito, kuris buvo laikomas vertingesniu už auksą; šios spalvos buvo rezervuotos dievams ir karaliams) atskleidžia jos karališkumą. Ši spalva taip pat simbolizuoja dangų. Žvaigždės ant apsiausto simbolizavo naujos eros ir civilizacijos pradžią.[26] Tamsiai violetinę juostą aplink juosmenį actekų kultūroje moteris nešiodavo, kuomet būdavo nėščia.[27] Šviesiai rožinė Marijos tunikos spalva simbolizuoja aušrą, reiškiančią, kad Mergelė savo apsireiškimu skelbia jos Sūnaus, Dievo gimimą. Ši spalva taip pat simbolizuoja žemę. Auksu apsupta sagė su kryželiu ant tunikos po kaklu yra šventumo simbolis.[28] Angelas indėnų kultūroje buvo vaizduojamas su erelio sparnais ir laikomas kūriniu, galinčiu labiausiai priartėti prie dievų, tarpininku. Be to, jis suprantamas kaip atnešantis naująją erą.[29] Keturlapis jazminas, arba saulės gėlė, pavaizduota tik kartą ant Marijos tunikos virš įsčių, simbolizuoja Dievą Marijos įsčiose. Keturi žiedlapiai reiškia keturias pasaulio šalis ir kosmoso centrą. Meksikiečiams tai buvo pats svarbiausias dalykas, tarsi ji sakytų: aš nešu Dievą-vaikelį.[30] Ant tunikos yra dar devynios gėlės, visos panašios, bet skirtingos. Vietiniai žmonės išreikšdavo tiesą kaip „gėlę ir giesmę“. Taigi šios gėlės simbolizuoja tikrą tiesą, kylančią iš dangaus, nes tų gėlių šaknys kyla iš Marijos apsiausto, nusagstyto žvaigždėmis. Gėlės žiedo forma primena hieroglifą, reiškiantį „kalnas“. Kalnas vietiniams žmonėms simbolizavo šventovę ir buvo aukščiausias taškas, kuriame žmogus susitinka su dievais. Apvertus šią gėlę ji tampa panaši į širdį su arterijomis, simbolizuojančią gyvybę. Dar daugiau, šios širdies viduje galima pastebėti veidą su akimis, nosimi ir burna. Veidas širdyje – tai išminties, sugebėjimo mylėti, simbolis. Be to, krikščionims tai primena Dievo pažadą išimti akmeninę ir duoti kūninę, jautrią širdį (plg. Ez 11,19-20)[31] per tikėjimą į Jėzų Kristų.[32] Aplink Mergelę pavaizduotas debesis ir rūkas indėnams reiškė, kad ji ateina iš aukščiau ir yra ne iš šio pasaulio.[33] Saulės spinduliai Marijai už nugaros reiškia ir tai, kad ji „apsisiautusi saule“ (plg. Apr 12,1), t. y. spinduliai sklinda iš Dievo jos įsčiose, ir tai, kad ji sukelia saulės užtemimą – tas, kuris joje, yra galingesnis už saulės ir mėnulio dievus.[34] Mėnulio centras, ant kurio stovi Marija, simbolizuoja patį Meksiko miestą (etimologiškai „Mexico“ reiškia „mėnulio centre, bamboje“). Be to, Marija pamina po kojomis tamsaus mėnulio, nakties dievą.[35][36]

Apsireiškimų laiko simbolika[taisyti | redaguoti kodą]

1521 m. ispanų buvo užkariauta actekų imperijos sostinė Tenočtitlanas, ant kurio griuvėsių vėliau buvo pastatytas Meksiko miestas. Tais 1531 metais įvyko žemės drebėjimai, saulės užtemimas, kartą per 104 metus vykstanti saulės ir veneros konjunkcija, žyminti naujos eros pradžią, apsireiškimo metu Meksiko zenite matoma Halio kometa. Tai indėnams reiškė senos civilizacijos žlugimą. Šie sukrečiantys gamtos reiškiniai skatino indėnus tikėti, kad artinasi pasaulio pabaiga. Tačiau po Marijos apsireiškimo buvo suprasta, kad tai ir naujos, krikščioniškosios eros pradžia. Gvadalupės Marijos apsireiškimai įvyko būtent žiemos saulėgrįžos metu, kuomet indėnai šventė pačią svarbiausią savo kalendoriaus šventę – saulės atgimimą. Astronomai teigia, kad saulėgrįža tais metais įvyko būtent 12 d., o ne 22 d., nes dar nebuvo pereita nuo Julijaus prie Grigaliaus kalendoriaus – tai buvo padaryta po 50 metų. [37]

Paveikslo moksliniai tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Audinio negendamumas[taisyti | redaguoti kodą]

Tai, kad Gvadalupės Dievo Motinos paveikslas ant audinio iš agavos siūlų išsilaikė jau daugiau kaip 480 metų, yra mokslu nepaaiškinamas faktas. Buvo atliekami tyrimai su panašiais audiniais, patalpinant juos druskingoje ir drėgnoje bazilikos aplinkoje. Jie neišsilaikydavo ilgiau kaip 10 metų. 1789 m. ant labai panašaus į Chuano Diego tilmą audinio buvo nutapyta graži stebuklingojo paveikslo kopija, naudojant geriausias to meto technikas. Nors ji buvo tuoj pat apsaugota stiklu, tačiau po 8 metų buvo išmesta, nes jos spalvos išbluko, o siūlai sutrūkinėjo. Tuo tarpu Chuano Diego tilma niekuo neapsaugota išbuvo 116 metų, iki kol buvo uždengta stiklu, patyrė infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių radiaciją, šalia jos buvo deginama daug žvakių, esant drėgnam ir druskingam orui. [38]

Nenustatytas dažų tipas nei tapymo technika[taisyti | redaguoti kodą]

Ypatingai kruopšti studija buvo atlikta 1936 m. Nobelio premijos laureato dr. Richard Kuhn. Buvo tiriami audinio geltoni ir raudoni siūlai. R. Kuhn negalėjo nustatyti, ar dažai buvo augalinės, mineralų ar gyvulinės kilmės. Taip pat buvo neįmanoma paaiškinti dažų išsilaikymo, kurie po tokio ilgo laiko atrodo tokie natūralūs.

1946 m. atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad Chuano Diego tilma pagaminta iš agavos siūlų, tačiau tuomet tyrėjams nepavyko nustatyti, kurios būtent iš 175 Agavos rūšių.

1980 m. infraraudonąja fotografija – technika, vis dar naudojama, pvz. senųjų paveikslų kritiniuose tyrimuose, – profesoriai Jody Smith ir Philip Callahan, dirbantys NASA, patvirtino, kad tilma nebuvo gruntuota tapymui, paveiksle visiškai nėra teptuko potėpių, nėra naudojama jokia žinomų dailininkų technika, neįmanoma nustatyti dažų tipo. Juos stebino, kad dažai išsilaikė tokį ilgą laiką ir kad tilmoje nėra jokio apgadinimo dėl šviesos bei naudojamų žvakių. Visgi Smith ir Callaghan teigė, jog kai kurios paveikslo dalys – saulė, žvaigždės ant Marijos apsiausto, mėnulis po Mergelės kojomis – galėjo būti pridėtos vėliau. Kita vertus, visos paveikslo kopijos, net labai artimos jo atsiradimo laikui, turi visus originalaus paveikslo elementus. Nors paveikslo audinys yra grubus, nelygus, visiškai neparuoštas tapybai, tačiau paveikslas tarsi išnaudoja visus šiuos „trūkumus“. Pvz. kai kurios skylės suteikia šešėlio efektą, siūlų mazgai pabrėžia tam tikrus bruožus, pavyzdžiui, Marijos veido apatinę lūpą.[39]

Žvaigždžių išsidėstymas ant Marijos apsiausto[taisyti | redaguoti kodą]

Nacionalinio autonominio Meksiko universiteto astrofizikai tyrė žvaigždžių ant Marijos apsiausto išsidėstymą ir atrado, kad jis tobulai sutapo su žvaigždžių išsidėstymu danguje 1531 m. gruodžio 12-tąją, stebint iš apsireiškimo vietos, tačiau tarsi veidrodyje.[40]

Matematikas Fernando Ojeda Llanes padarė atradimą, jog aštuonlapiai žiedai ant Marijos tunikos sutampa su pagrindinių Meksikos ugnikalnių išsidėstymu.[41]

Žmonių figūrų atspindžiai Marijos akyse[taisyti | redaguoti kodą]

Žmonių figūros Gvadalupės Marijos paveikslo akyse

Oftalmologiniai testai atskleidė, kad Marijos paveikslo akys yra tarsi gyvos žmogaus akys, turinčios tinklainę, kurioje atsispindėjo vyro figūra. 1929 m. Alfonso Marcue, oficialus Gvadalupės bazilikos fotografas, atrado barzdoto vyro atvaizdą Marijos dešinėje akyje. Tačiau vadovybės jam buvo liepta tylėti apie šį atradimą. 1951 m. Jose Carlos Salinas Chavez, tirdamas Marijos veido nuotrauką, vėl aptinka barzdotą figūrą jos dešinėje akyje, o vėliau ir kairėje. Nuo tada daug žmonių, tarp jų ir daugiau kaip 20 gydytojų, oftalmologų, turėjo galimybę iš arti ištirti Mergelės akis tilmoje. 1956 m. Dr. Javier Torroella Bueno savo, kaip gydytojo, ataskaitoje paliudijo, kad Mergelės akyse pasireiškia tikroms akims būdingas Samson-Purkinje trigubo atspindžio efektas (pagal žinomus optikos dėsnius, gerai apšviestas objektas gali atsispindėti akyje 3 kartus), kad atspindžiai yra kaip tik ten, kur ir turi būti, atitinkantys abiejų akių ragenų išlinkimą. Tais pačiais metais Dr. Rafael Torrija Lavoignet detaliai tyrė Mergelės akis oftalmoskopu ir atrado žmogiškas figūras abiejų akių ragenose su normalioms žmogaus akims būdingoje vietoje būdinga deformacija. Marijos paveikslo akys jam atrodė keistai „gyvos“.

Žmonių figūros Gvadalupės Marijos paveikslo akyse

1979 m. Dr. Jose Aste Tonsmann didele rezoliucija nuskenavo labai geros kokybės tilmos veido nuotraukas ir apdorojęs jas kompiuteriu atrado ir kitų žmonių figūras abejose akyse. Šalia to, kuris, kaip manoma, turi būti regėtojas, atpažinta vyskupo Zumarraga ir kitų žmonių, iš viso 13 asmenų figūrų. Dr. Jose Aste Tonsmann teigia, kad užfiksuota būtent ta scena, kai Chuanas Diegas atskleidžia vyskupui apsiaustą su rožėmis ir paveikslu. Taip pat Marijos akies tinklainėje atpažįstamas mikroskopinis kraujagyslių tinklas bei ragena.[42] Jose Aste Tonsmann minėtų figūrų viduryje pastebėjo šeimą su vaikais ir kūdikiu ant moters nugaros. Jo nuomone, tai galėjo būti Marijos žinia šiems laikams, kai šeima yra puolama ir išgyvena krizę, kad ji yra Marijos dėmesio centre, kad Marija trokšta padėti išsaugoti šeimas.[43]

Paveikslo nesugadinamumas per įvykusius incidentus[taisyti | redaguoti kodą]

1795 m. vienas darbininkas ant Gvadalupės paveikslo dešinio krašto netyčia išpylė 50% azoto rūgšties tirpalo. Ši stipri rūgštis nepaveikė nei paveikslo audinio, nei spalvų. 1921 m. Sprogimo bazilikoje metu sudužo marmurinės grindys ir langai 150 metrų spinduliu, buvo sulenktas šalia buvęs žalvarinis krucifiksas. Vienintelis nenukentėjęs objektas bazilikoje liko Gvadalupės paveikslas. Net jį dengiantis stiklas išliko nepaliestas.[44]

Mitai apie paveikslą[taisyti | redaguoti kodą]

Nors su Gvadalupės Marijos paveikslu susiję daug mokslu nepaaiškinamų reiškinių, tačiau jis taip pat apipintas legendomis, išgalvotais stebuklais arba ypatingais tyrimais, kurių niekas nėra atlikęs. Katalikų Bažnyčia pateikia šiuos teiginius kaip neatitinkančius tikrovės:

  • „Gydytojas ginekologas pridėjo stetoskopą po Marijos juosta ir išgirdo 115 tvinksnių per minutę širdies plakimą.“ Toks tyrimas nebuvo atliktas.
  • „1700 m. rūgštis atsitiktinai buvo išlieta ant paveikslo, kuris per 30 dienų stebuklingai atsistatė.“ Dalis tiesos: stipri rūgštis išlieta ant paveikslo 1795 m. Tačiau netiesa, kad jis atsistatė per 30 dienų. Tuoj pat po įvykio neliko rimto pažeidimo, nebent vos matoma dėmė.
  • „Lazeriu nustatyta, kad paveikslo spalvos nėra tilmos priekinėje ar galinėje pusėje, bet mažiau nei per milimetrą virš jo.“ Toks tyrimas nebuvo atliktas. Kadangi medžiaga nebuvo paruošta tapymui, vietomis spalvos kiaurai pereina tilmą. Visgi iki šiol nepavyko nustatyti tų dažų prigimties.
  • „Spalvos negali būti matomos ant paveikslo žvelgiant iš 10 cm atstumo.“
  • „Tilma išlaiko nuolatinę 36.6 laipsnių C temperatūrą“. Toks tyrimas nebuvo atliktas.
  • „Marijos paveikslo akyse matomą vyskupo figūrą padidinus daug kartų, jo akyse atsiskleidžia Chuano Diego, atveriančio tilmą, atvaizdas.“ Toks tyrimas nebuvo atliktas.[45]

Filmai apie Gvadalupės Mergelės istoriją ir paveikslą[taisyti | redaguoti kodą]

Su lietuvių kalbos subtitrais www.youtube.com/krikscioniskifilmai kanale yra prieinamas dokumentinis filmas „Gvadalupė, gyvasis paveikslas“. Tai 52 min trukmės Studio 3 TV kompanijos 2010 metais sukurtas filmas, pasakojantis Gvadalupės Marijos apsireiškimų istoriją, o taip pat paveikslo mokslinius tyrimus.[46] Jose Aste Tonsman Gvadalupės Marijos paveikslo akyse, jas padidinus 2000 kartų, atrado 13 žmonių figūrų, įsispaudusių Marijos akyse, tyrėjo nuomone, paveikslo atsiradimo momentu. Organizacija „The Knights of Columbus“ savo internetinės svetainės Video bibliotekoje pateikia 6 dalių dokumentinį filmą „The Eyes of the Virgin“ apie šiuos tyrimus.

Gvadalupės ryšys su judėjimu „Už gyvybę“[taisyti | redaguoti kodą]

Tarptautinis judėjimas Už gyvybę laiko Gvadalupės paveikslą savo veiklos simboliu, kadangi jame vaizduojama nėščia moteris, kurios kūdikis persekiojamas, susiejant paveikslo sceną su Biblijos Apreiškimo knygos 12 skyriuje vaizduojamu pasakojimu.[47]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Antonio Valeriano. Nican Mopohua. Complete text in English. 1556. http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html
  2. Didachė (gr. didache), „Dvylikos apaštalų mokymas” – vienas seniausių krikščionybės dokumentų, kuriame atsispindi pirmykštės bendruomenės gyvenimas, papročiai, liturgija ir teisinės normos. http://logos-lt.com/index.php/Didach%C4%97
  3. http://www.guadalupefestival.org/en/resources/guad_story_en.pdf
  4. Motolinia, Toribio de Benavente. History of the Indians of New Spain. Westport. Greenwood Press. 1977. P.133.
  5. Antonio Valeriano. Nican Mopohua. Complete text in English. 1556. http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html
  6. Antonio Valeriano. Nican Mopohua. Complete text in English. 1556. http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html
  7. http://www.miraclehunter.com/marian_apparitions/approved_apparitions/guadalupe/
  8. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-12-12-sigitas-jurkstas-gvadalupes-marijos-apsireiskimu-istorija-ar-zinome-kas-is-tiesu-ivyko/125323
  9. L’Osservatore Romano. OUR LADY OF GUADALUPE: HISTORICAL SOURCES. http://www.ewtn.com/library/MARY/LADYGUAD.HTM
  10. http://campus.udayton.edu/mary/meditations/guadalupe.html
  11. Antonio Valeriano. Nican Mopohua. Complete text in English. 1556. http://basilica.mxv.mx/web1/-apariciones/Relato/Ingles.html
  12. http://www.miraclehunter.com/marian_apparitions/approved_apparitions/guadalupe/index.html
  13. http://www.truthsoftheimage.org/tr/en/claims/13word.html
  14. https://en.wikipedia.org/wiki/Our_Lady_of_Guadalupe,_Extremadura
  15. Apie tai pasakojama dok.filme „Gvadalupė, gyvasis paveikslas“. https://www.youtube.com/watch?v=xrtM-dczu5M
  16. http://www.virginmotherofguadalupe.com/our-lady-of-guadalupe-image/message-symbols
  17. http://www.sancta.org/nameguad.html
  18. https://en.wikipedia.org/wiki/Human_sacrifice_in_Aztec_culture#Estimates_of_the_scope_of_the_sacrifices
  19. http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Apr_12,9
  20. http://biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Mt_10,16
  21. Šventasis Raštas. Apreiškimas Jonui. http://biblija.lt/index.aspx?cmp=find&str=Apr%2012&doc=BiblijaRKK1998
  22. http://veritasliberabit.blogspot.com/
  23. http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/face.html
  24. http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/hair.html
  25. http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/hands.html
  26. http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/mantle.html
  27. http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/blackribbon.html
  28. http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/amulet.html
  29. http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/angel.html
  30. http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/4petalflower.html
  31. http://biblija.lt/index.aspx?cmp=find&str=Ez%2011,19-20&doc=BiblijaRKK1998
  32. http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/flowers.html
  33. http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/clouds.html
  34. http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/sun.html
  35. http://www.secretsoftheimage.org/en/secret/moon.html
  36. http://www.secretsoftheimage.org/en/index.html
  37. Our Lady of Guadaupe – Patroness of the Americas. Chronology of Events Related to the Miracle. http://www.guadalupefestival.org/en/resources/guad_story_en.pdf
  38. Catholic News Agency. Our Lady of Guadalupe 'completely beyond' scientific explanation, says researcher. 2009. http://www.catholicnewsagency.com/news/our_lady_of_guadalupe_completely_beyond_scientific_explanation_says_researcher/
  39. Claims about the Tilma and the Image. Truths about the Image. Knights of Columbus. 2014. http://www.truthsoftheimage.org/tr/en/claims/6laser.html
  40. http://www.catholiceducation.org/en/culture/catholic-contributions/the-amazing-truth-of-our-lady-of-guadalupe.html
  41. Fernandos Ojeda Llanes. La Tilma Guadalupana revela sus secretos. 2005. http://www.ivepress.org/ivepress/index.php?main_page=product_info&products_id=19
  42. Dom Antuan Marie OSB. Saint Juan Diego. Monthly Letter, Abbaye Saint-Joseph de Clairval. 2003. http://www.miraclehunter.com/marian_apparitions/approved_apparitions/guadalupe/article_16.html
  43. The mystery in Our Lady’s eyes. Šaltinis Internete: http://www.sancta.org/eyes.html
  44. Catholic News Agency. Our Lady of Guadalupe 'completely beyond' scientific explanation, says researcher. 2009. http://www.catholicnewsagency.com/news/our_lady_of_guadalupe_completely_beyond_scientific_explanation_says_researcher/
  45. http://www.truthsoftheimage.org/tr/en/claims/index.html
  46. https://www.youtube.com/watch?v=xrtM-dczu5M
  47. Frank Pavone. Our Lady of Guadalupe and the Pro-life Movement. http://www.priestsforlife.org/articles/2791-our-lady-of-guadalupe-and-the-pro-life-movement

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Gvadalupės mergelė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka