Gutaučių piliakalnis
| Gutaučių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Gutaučių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Zarasų rajonas | ||
| Seniūnija | Antalieptės seniūnija | ||
| Aukštis | 8 – 10 m | ||
| Plotas | 60 x 25 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio I pusė | ||
| Žvalgytas | 1949, 1979, 1994 | ||
| Tirtas | 1985 m. | ||
| Registro Nr. | AR1475 / A978K1,2P / 24089, 24090, 5685 | ||
Gutaučių piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 5685; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1475; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A978KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24090) Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, 0,8 km į pietvakarius nuo Gutaučių kaimo (Antalieptės seniūnija), į vakarus nuo kelio Antalieptė – Daugailiai, prie Zarasų ir Utenos rajonų ribos, prie Žirdės ištakų, jos dešiniajame krante. Kartais jis dar vadinamas Pilaite, Veleikių piliakalniu. Vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių Zarasų rajono piliakalnių.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis, yra kalva, kurią iš šiaurės ir rytų juosia dauba, iš pietų ir vakarų – slėnumos, buvusios pelkės. Šlaitai statūs, 8–10 m aukščio. Šiaurinio šlaito dalis nukasta. Aikštelė ovali, 60 x 25 m dydžio, apardyta, nes ilgai buvo ariama, išliko iki 0,3 m storio kultūrinis sluoksnis. XIX a. pabaigoje prie piliakalnio esančiuose laukuose rasta geležinių kirvių ir peilių, geležies gargažių, kitų radinių, kurie muziejuose neišliko.
Piliakalnio papėdėse yra senovės gyvenvietės liekanų, kai kur aptiktas iki 0,6 m storio kultūrinis sluoksnis. Rasta lipdytos lygiu ir brūkšniuotu paviršiumi keramikos, liejimo samtelių, geležies gargažių, geležinis pentinis kirvis. Piliakalnis priskiriama brūkšniuotosios keramikos kultūrai ir datuojamas I tūkstantmečio I puse.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1949 m. ir 1979 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1985 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, 1994 m. Kultūros paveldo mokslinio centro archeologai.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Rokiškio krašto muziejus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. 1977 m. nustatytos, o 1994 m. pakoreguotos piliakalnio teritorijos ir apsaugos zonos plotas 3,9 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1502000 m².
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Armališkių piliakalnis 7 km Bikūnų I piliakalnis 4 km |
Skineikių piliakalnis 11 km Zabičiūnų piliakalnis 2,5 km |
Narkyčių piliakalnis 14 km Lūžų piliakalnis 4,5 km |
| |||||||
| Užpalių piliakalnis 12 km Šikšnių piliakalnis 3,6 km |
|
Degučių piliakalnis 15 km Verslavos piliakalnis 5,5 km | |||||||||
| Ruklių piliakalnis 6,5 km Manaičių piliakalnis 7 km |
Garnių piliakalniai 8,5 km Daugailių piliakalnis 5 km |
Gatelių piliakalnis 13 km Užėniškių piliakalnis 13 km | |||||||||
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Gutaučių piliakalnis iš vakarų pusės -
Gutaučių piliakalnis iš šiaurės pusės -
Gutaučių piliakalnis iš pietų pusės -
Gutaučių piliakalnio viršus nuo pietinės keteros -
Gutaučių piliakalnio nuoroda prie kelio
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Balčiūnas. Gutaučių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 298 psl.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.210
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 227.
- Gintautas Zabiela. 2001a. Piliakalniai // Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, p. 53.
- Vytautas Indrašius Gutaučių piliakalnio papėdėje, Vilnius, 2017, p. 260
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos piliakalnių atlasas Archyvuota kopija 2009-04-18 iš Wayback Machine projekto.
- Gutaučių piliakalnis