Gudelių valsčius

Koordinatės: 54°32′š. pl. 23°41′r. ilg. / 54.53°š. pl. 23.69°r. ilg. / 54.53; 23.69
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°32′š. pl. 23°41′r. ilg. / 54.53°š. pl. 23.69°r. ilg. / 54.53; 23.69

Gudelių valsčius
Laikotarpis: 18671950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Ąžuolų Būda (188?–1915),
Gudelių kaimas (XX a. pradžia),
Gudelių miestelis (XX a. tarpukaris)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Marijampolės apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Marijampolės apskritis (1933–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Marijampolės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Marijampolės apskritis (1944–1950)

Gudelių valsčius (rus. гмина Гудельска, lenk. gmina Gudele) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Gudelių kaimas (iki XX a. pradžios) ir Gudelių miestelis (XX a. tarpukariu), kurį laiką – Ąžuolų Būda.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius buvo įkurtas XIX a. Suvalkų gubernijoje. Carmečiu jo centras buvo Gudelių kaimas netoli kelio KaunasMarijampolė. Po I pasaulinio karo, 1919 m. įsteigti jau du valsčiai – Gudelių I valsčius ir Gudelių II valsčius. 1930 m. spalio 21 d. Gudelių II valsčius reformuotas į Gudelių valsčių su centru Gudelių miestelyje, tais metais jam priskirti 3 kaimai iš Padovinio valsčiaus ir 2 kaimai iš Keturvalakių valsčiaus.[1] Gudelių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Prienų rajonui (2 apylinkės) ir Simno rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888 m.[2] 8542
1932 m. 117 4132 9 seniūnijos [3]
1949-01-01
(išsamiau)
149 8 apylinkės [4]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[6] Apylinkė, 1949 m.[7]
Amalviškiai Amalviškių seniūnija -
Asiūklė Asiuklės seniūnija Asiūklės apylinkė
Daukšiai Daukšių seniūnija Daukšių apylinkė
Gelčiai Gelčių seniūnija Gelčių apylinkė
Gudeliai Gudelių seniūnija Gudelių apylinkė
Miknonys Miknonių seniūnija Miknonių apylinkė
Naujoji Ūta Naujos-Ūtos seniūnija Naujosios Ūtos apylinkė
Rudėnai Rudėnų seniūnija Rudėnų apylinkė
Skęsbaliai Skęsbalių seniūnija Skęsbalių apylinkė
Iš viso: 9 seniūnijos 8 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1900 m. priklausiusios vietovės (lenkiškai):[8]

  • Bałtroliszki, Bierzyniszki, Blindziekopce, Bogatyszki, Borowszczyzna, Borsukinie, Bubantyszki, Budka, Budwieście, Cyporpiewie, Cisowo, Czarne Budy, Dębowa Buda, Gałginiszki, Garaukaze, Garanczyszki, Giniszki, Grygaluny, Gudele, Gulany, Gustajcie, Kajmnie, Kampinie, Kiekieryszki, Kliniszki, Krasztaliszki, Kuje, Kupry, Kwietyszki, Laskowo, Linmorgi, Ludwipol, Markowiszki, Miezuryszki, Mieszkinie, Mikołajewo (wieś), Mikołajewo (folwark), Naudzie, Olksniszki, Piętupie, Pińczyszki, Pogiwiszki, Pobielkiemie, Poskosłupie, Poszeksztupie, Powiernoń (wieś), Powiernoń (folwark), Powobelkiemie, Przybudek, Rekowiszki, Rogowo, Rzym, Serbientyszki, Skierdupie, Subaczyszki, Sulima Buda, Tarputyszki, Wandrynie, Wasilewszczyzna, Wysoka Ruda, Zaoryszki Małe, Żydowiszki.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1888 m.:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1870 Subačiškės Antanas Kasakaitis, pedagogas, vertėjas 1960
1894 Leskava Silvestras Leonas, teisininkas, karininkas 1959
1900 Daugirdiškiai Juozas Leimonas, ekonomistas 1963
1919 Sena Rūda Magdalena Karčiauskienė, pedagogė
1921 Navikai Juozas Kavaliauskas, pedagogas 2009
1932 Kalnynai Jonas Gediminas Marčiukaitis, statybos inžinierius 2022
1936 Kalnynai Sigitas Juozas Marčiukaitis, ekonomistas, statybos inžinierius 2019

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gudelių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, IX t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1941. T. 9: Gini–Hofer, XII p., 787 psl.
  2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  3. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 606 psl.
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 612 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74–75
  8. Gudele (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 903 psl. (lenk.)