Gudelių piliakalnis
| Gudelių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Gudelių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kelmės rajonas | ||
| Seniūnija | Pakražančio seniūnija | ||
| Aukštis | 12-13 m | ||
| Plotas | 8x8 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1964 | ||
| Registro Nr. | A1323 / 5123 / AR405 | ||
Gudelių piliakalnis, Pilikė (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1323, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR405) – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Gudelių kaimo, Pakražančio seniūnija. Pasiekiamas nuo Kryžkalnio pro Rėzgalius arba Petroškalnį keliu Stulgiai – Karyznos, sankryžoje į Šikšnius pasukus į kairę vakarų kryptimi lauko keliuku, pavažiavus 600 m ir pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, yra už 140 m priekyje.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Ančios kairiajame krante esančiame aukštumos kyšulyje. Šoniniai piliakalnio šlaitai statūs, 12-13 m aukščio. Iš šiaurės rytų ir šiaurės vakarų jį juosia bevardis upelis, iš pietvakarių – Ančios upė. Iš pietryčių prieina gretimos aukštumos. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 8 m ilgio ir 8 m pločio. Jos rytiniame krašte supiltas 3 m aukščio, 14 m pločio pylimas. Rytinėje pašlaitėje iškastas 5,5 m pločio, 2 m gylio griovys, už kurio supiltas antras 1,5 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Jo išorėje iškastas antras 5 m pločio, 0,5 m gylio griovys, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas kyla į trečią 1,2 m aukščio, 6 m pločio pylimą. Už šio pylimo dar iškastas trečias 4 m pločio, 1 m gylio griovys.
Vakariniame aikštelės gale supiltas 0,5 m aukščio, 9 m pločio pylimas. 3 m žemiau jos krašto, šiaurės vakarų šlaite yra 4 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio esanti siauro ožnugario dalis sutvirtinta net penkiais pylimais ir tarp jų esančiais grioviais. Už griovio supiltas 0,5 m aukščio, 8 m pločio antras pylimas. Šio pylimo išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 1,5 m gylio antrą griovį, už kurio kyla trečias 0,3 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Už šio pylimo iškastas trečias 2 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas ketvirtas 0,3 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Už pastarojo pylimo yra ketvirtas 2 m pločio, 0,3 m gylio griovys ir supiltas penktas 0,5 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Už jo toliau penktas 2 m pločio, 0,3 m gylio griovys ir 1,5 m aukščio, 12 m pločio šeštas pylimas, esantis jau ožnugario V krašte.
Pylimai aikštelės kraštuose apardyti duobių, rytinis išorinis pylimas nuskleistas. Piliakalnis apaugęs smarkiai išretintais lapuočiais.[1]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1964 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Pilių piliakalnis 14 km Pagrybio piliakalnis 12 km |
Šilgalio piliakalnis 9 km Plūsčių piliakalnis 6 km |
Šeduviškės piliakalnis 25 km Gaučiškės piliakalnis 22 km |
| |||||||
| Prienų piliakalnis 14 km Gegužkalnis 13 km |
|
Lyduvėnų II piliakalnis 28 km Šiaulelių piliakalnis 37 km | |||||||||
| Simėnų piliakalnis 6 km Juškaičių piliakalnis 12 km |
Šimkaičių piliakalnis 1 km Ivangėnų piliakalniai 9 km |
Pabalčių piliakalnis 7 km Pužų piliakalnis 11 km Ižiniškių piliakalnis 14 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 67 (Nr. 231)
- Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 28-29.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.127.
- Konstantinas Avižonis. Kelios istorinės Lietuvos vietos. Kaunas, 1927. P.11-12.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B.100. P.100-105.