Guanachuatas (miestas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Guanachuatas
Guanajuato
   Coat of arms of Guanajuato.svg   
Guanajuato30 guanajuato.jpg
Miesto panorama

Guanachuatas
21°01′0″N 101°15′0″W / 21.01667°N 101.25°W / 21.01667; -101.25 (Guanachuatas (miestas))Koordinatės: 21°01′0″N 101°15′0″W / 21.01667°N 101.25°W / 21.01667; -101.25 (Guanachuatas (miestas))
Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė: Meksikos vėliava Meksika
Valstija: Guanachuato valstija Guanachuato valstija
Įkūrimo data: 1548 m.
Gyventojų (2005): 70 798
Altitudė: 2 000 m
Commons-logo.svg Vikiteka: GuanachuatasVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 482

Guanachuatas (isp. Guanajuato) – miestas centrinėje Meksikoje, siaurame tarpukalnių slėnyje Meksikos kalnyne; valstijos sostinė. Miestas žymus savo unikalia architektūra, gausybe architektūros, istorijos, archeologijos paminklų, spalvingomis šventėmis.

Guanachuatas įsikūręs 2 km aukštyje virš jūros lygio, prie nedidelės Guanachuato upės, pietuose taip pat siekia Pastiljos slėnį. Apylinkėse įrengta keletas tvenkinių. Pro miestą eina tik vienas respublikinės reikšmės kelias Silao-Dolores Hidalgas. Dėl slėnio siaurumo dauguma miesto gatvių labai siauros, tinkamos tik vienos krypties eismui.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji dabartinio miesto vietoje įsikūrė otomiai, vėliau jie buvo išstumti čičimekų. Vietovė buvo vadinama Mo-o-ti („metalų vieta“). Actekai miestą vadino Paxtitlán („šiaudų vieta“). Dabartinis pavadinimas kilęs iš purepečų kalbos žodžių Quanax huato ir reiškia „kalnuota varlių vieta“. Ikikolonijiniu laikotarpiu miestas buvo svarbus metalų gavybos centras. Apie XVI a. vid. ispanai čia aptiko tauriųjų metalų telkinių, dėl to kilo aukso karštinė. 1555 m. pašventinta pirma bažnyčia, 1574 m. įkurta merija. 1679 m. miestas pavadintas Ciudad de Santa Fe y Real de Minas de Guanajuato. XVIII a. Guanachuatas buvo svarbiausias sidabro gavybos centras pasaulyje bei turtingiausias miestas visoje Meksikoje. Vietiniai didikai negailėjo turtų prašmatniems pastatams, ištaigingai architektūrai. 1810 m. būtent sukilimu Guanachuate prasidėjo Meksikos nepriklausomybės karas. Po šio karo, miestas atsidūrė Prancūzijos-Meksikos karo sūkuryje. Kalnakasyba atnaujinta XIX a., bet kolonijinių laikų mastų nebe pasiekė.

Paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Guanachuatui būdinga ištaiginga barokinė ir čurigeresko architektūra. Turtingiausia architektūra pasižymi miesto centras, kur didikai statė savo vilas. Prie centrinės aikštės yra 16711696 m. pastatyta Guanachuato Mergelės bazilika. Greta yra XIX a. pab. valstijos vyriausybės rūmai. Kitas žymus statinys – Grūdų namai. Tai masyvus statinys, pradžioje naudotas derliaus saugojimui, revoliucijos metu jame slėpėsi rojalistai. Guanachuato universitetas pastatytas XVIII a. ir pradžioje gyvavo kaip jėzuitų mokykla. Jame įrengtas gamtininko Alfredo Dugès muziejus su vertingais eksponatais. Mieste taip pat gausu mažesnių XVII–XIX a. bažnyčių, aikščių, yra Chuareso teatras, dengtas Hidalgo turgus su laikrodžio bokštu. Veikia Diego Riveros meno, Guanachuato Liaudies etnografinis muziejai. Guanachuate yra neįprastas mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai susidariusios iš vietinių kapinių iškastų palaikų mumijos. Kita populiari atrakcija mieste – lankymasis buvusiose kasyklose.

1988 m. Guanachuato senamiestis ir kasyklos įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.