Grybų grupavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Grupuoti grybus galima pagal kelis skirtingus kriterijus. Dažniausiai jie skirstomi pagal mitybos arba pagal dauginimosi būdus.

Pagal mitybos būdus[taisyti | redaguoti kodą]

Sudarant grybų ekologinių grupių terminus pagal mitybinius ryšius vartojama galūnė „trof“:

grybai, mintantys augalais, vadinami fitotrofais, dumbliaisfikotrofais, kerpėmislichenotrofais, samanomisbriotrofais, augantys ant ekskrementųkoprotrofais, ant vabzdžių ir kitų gyvūnų lavonų – nekrotrofais, ant medienosksilotrofais, ant gyvos medienosksilobiotrofais, ant negyvos – ksilosaprotrofais, ant grybųbiomikotrofais.

Pagal mitybos būdą grybai skirstomi į saprotrofinius, parazitinius ir mikorizinius.

Saprotrofiniai grybai[taisyti | redaguoti kodą]

Valgomasis tampriukas (Strobilurus esculentus)

maistas: nukritę lapai, spygliai, kelmai, nudžiūvę medžiai, išvartos, negyva žolinė danga, ekskrementai.

Saprotrofai, būdami aktyvūs aplinkos sanitarai, tas medžiagas skaido, paversdami jas puria miško dirva. Skirtingos grybų rūšys ardo skirtingas augalo dalis: paprastasis ausiadyglis (Auriscalpium vulgare) pušies, eglės kankorėžius, pušinis tampriukas (Strobilurus esculentus) - pušies konkorėžius, o valgomasis tampriukas (S.esculentus) – tik eglės. Kai kurių rūšių grybai, ypač pelėsiniai, skaido net sintetines medžiagas: kaproną, nailoną, pramoninius gaminius.

Saprotrofų koto pagrindas plaukuotas, apaugęs grybienos gijelėmis. Saprotrofai labiausiai paplitusi grybų grupė. Tai pirmieji grybai žemėje. Iš jų nemažai yra valgomų.

Parazitiniai grybai[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena gyvuose organizmuose, bei maitinasi gyvų augalų ir gyvūnų syvais. Gyvena augalų, įvairių gyvūnų, net žmogaus gyvuose organizmuose. Tai rūdys, kūlės, rauplės, daugelis kempininių. Šie kenkėjai dažnai pūkeliu aptraukia baravykus, ūmėdes ir kitus grybus.

Nuoroda: Augalus parazituojantys grybai

Mikoriziniai grybai[taisyti | redaguoti kodą]

Tikrinis baravykas - mikorizinis grybas

Dar vadinami mikosimbiotrofais. Tai grybai kurie su aukštesniaisiais augalais sudaro mikorizę.

Šiuo metu žinoma daugiau nei 2000 augalų rūšių, sudarančių mikorizę. Mikorizė gali būti:

  • vidinė – kai grybiena įsiskverbia į augalo šakniaplaukio vidų,
  • išorinė – kai grybiena apipina šakniaplaukį iš išorės.

Medžių šaknys, absorbuodamos maisto medžiagas, rizosferoje išskiria toksinus, kurie yra žalingi aplinkiniam dirvožemiui ir net pačiam medžiui. O mikorizinių grybų pagrindinis maistas ir yra toksinai, todėl savo šeimininkui jie teikia paslaugą.

Mikorizinio grybo koto pamatinė dalis lygi, be grybienos likučių.

Griežtai neapibrėžta mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Daugelio grybų mitybos būdas nėra griežtai apibrėžtas. Pvz., raibasis baltikas (Tricholorria terreum), augantis po lapuočiais medžiais, minta kaip saprotrofas, o po spygliuočiais – kaip mikorizinis grybas. Gluosninė kreivabudė (Pleurotus ostreatus), kupetomis apgula kelmus, pūvančius kamienus ir išvartas, bet, progai pasitaikius, apninka ir gyvų medžių medieną. Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea) dažniausiai būna saprotrofas, o soduose, parkuose virsta parazitu – jaunus medelius numarina per 1-3 metus, senus – per 10 metų, kartu apninka ir kiti grybai, kol buvusio medžio vietoje suželia žolė.

Pagal dauginimosi būdus[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal dauginimosi būdą grybai skirstomi į dvi grupes: homotalinius ir heterotalinius.

Homotaliniai grybai[taisyti | redaguoti kodą]

Homotaliniai grybai iš vienintelės sporos išaugina grybieną, iš kurios ilgainiui formuojasi vaisiakūniai, paskleidžiantys sporas (pvz., kai kurie mėšlagrybiai).

Heterotaliniai grybai[taisyti | redaguoti kodą]

Šių grybų yra sudėtingesnis gyvenimo būdas. Heterotaliniai grybai subrandina skirtalytes sporas. Tarp jų beveik visi valgomieji ir nuodingieji. Pvz., baravyko dalis subrandintų sporų yra vyriškos kilmės, kita dalis – moteriškos. Grybienai, augančiai iš vyriškos sporos, būtinas kontaktas su grybiena, augančia iš moteriškos. Tada išauga nauja grybiena, galinti suformuoti vaisiakūnių užuomazgas.

Pagal palankią aplinkos terpę[taisyti | redaguoti kodą]

Sudarant terminus, apibūdinančius grybų ir aplinkos santykį, pridedama galūnė „fil“:

Pagal panaudojimą[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal panaudojimą buityje grybai skirstomi: