Grigalius XI

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Grigalius XI
lot. Gregorius XI
201-asis Popiežius
Gregory-XI.jpg
Gimimo vardas: Pierre Roger de Beaufort
Gimė: 1329 m.
Rosiers-d'Égletons, Prancūzija
Mirė: 1378 m. kovo 26 d.
Palaidotas: Šv. Petro bazilika, Roma
Tautybė: prancūzas
201-asis Popiežius
Išrinktas: 1370 m. gruodžio 5 d.
Baigė: 1378 m. kovo 26 d.
Pirmtakas: Palaimintasis Urbonas V
Įpėdinis: Urbonas VI
Commons-logo.svg Vikiteka: Grigalius XIVikiteka

Grigalius XI (lot. Gregorius XI, tikrasis vardas Pierre Roger de Beaufort, 1329 m. Rosiers-d’Égletons, dab. Korezo departamentas, Prancūzija1378 m. kovo 26 d. Roma) – italų kanonistas, Romos katalikų bažnyčios popiežius (1370–1378).

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pierre Roger de Beaufort gimė Momonto pilyje, Marijos de Šambon ir popiežiaus Klemenso VI brolio, Boforo kunigaikščio Gijomo Rožė, sūnus. Turėjo devynis brolius ir seseris, kurie padėjo jam atlikti popiežiaus misiją. Nuo 1348 m. gegužės 28 d. devyniolikmetis – jau dėdės įšventintas Šv. Marijos diocezijos kardinolas diakonas. Perudžoje studijavo kanonų teisę pas profesorių Pjetrą Baldį, tapo itin kvalifikuotu kanonistu [1]. Kanonų teisės daktaras, teologijos daktaras. Pasižymėjo aukšta morale, bet buvo silpnos sveikatos.

Išrinktas popiežiumi Avinjone. Siekė taikos Šimtamečiame kare ir kare tarp Florencijos bei Milano, kovojusių dėl popiežiaus žemių. 1376 m. įveikęs Florencijos respublikos pasipriešinimą ir Kotrynos Sienietės įkalbėtas 1377 m. perkėlė popiežių rezidenciją iš Avinjono į Romą ir įsikūrė Vatikane, taip baigėsi Avinjono nelaisvė.

1373 m. išleido ediktą, kuriuo reikalaujama, kad kunigai išmoktų vietos gyventojų kalbą ir ja mokytų tikybos dalykų. 1373 m. kreipėsi į Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, siūlydamas priimti krikščionybę. Siekė unijos su Rytų bažnyčia. 1375 m. bule Debitum pastoralis offici įsteigė Haličo katalikų metropoliją ir arkivyskupiją.

Pasitelkdamas inkviziciją kovojo su erezijomis Provanse, Vokietijoje, Ispanijoje. 1377 m. pasmerkė Džono Vaiklifo raštus. Po jo popiežiumi nebuvo išrinktas nė vienas prancūzas.[1] 1378 m. Sarzanoje surengė Europos kongresą, kuriame dalyvauti be Romos ir Florencijos atstovų, atvyko Prancūzijos karaliaus, Vengrijos, Ispanijos, Neapolio pasiuntiniai. Tačiau prasidėjus kongresui popiežius buvo rastas miręs. Jam mirus prasidėjo Didžioji Vakarų schizma (1378 – 1418 m.)

Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Palaimintasis Urbonas V
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Grigalius XI

1370-1378
Įpėdinis
Popiežius
Urbonas VI

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Joseph Fornery, Histoire du Comté Venaissin et de la ville d’Avignon, Roumanille, Avignon s. d. 3 volumes;
  • Dictionnaires des églises de France, Robert Laffont, 1966 , 5 volumes;
  • Dominique Paladilhe, Les papes d’Avignon, Perrin, Paris, 1999 ISBN 2 262 01505 08.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Grigalius XI. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 161 psl.