Grenlandijos klausimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Grenlandijos klausimas – Norvegijos ir Danijos ginčas dėl Rytų Grenlandijos teritorijų valstybinės priklausomybės XX a. 3 dešimtmetyje.

1905 m. susikūrusi nepriklausoma Norvegijos valstybė turėjo ekonominių interesų Grenlandijoje, buvusioje sudėtine istorinės Norvegijos karalystės dalimi. Rytų Grenlandijos prieplaukomis kaip uostais naudojosi norvegų žvejai ir banginių medžiotojai. Po I Pasaulinio karo suvereno teisės Grenlandijoje buvo pripažintos Danijai. 1924 m. pasirašytas susitarimas tarp Danijos ir Norvegijos patvirtino lygias norvegų ir danų žvejų teises Grenlandijos pakrantėse, tačiau tik 20 metų. Įtampa tarp Norvegijos ir Danijos išaugo 4 dešimtmečio pradžioje. 1931 m. birželio 27 d. Hallvard Devold savo privačia iniciatyva iškėlė Norvegijos vėliavą vienoje iš Rytų Grenlandijos prieplaukų ir paskelbė okupuojąs tam tikras Grenlandijos teritorijas Norvegijos karaliaus vardu. Po kiek laiko Norvegijos vyriausybė oficialiai paskelbė okupuojanti dalį negyvenamų teritorijų (vadinamą Eriko Raudonojo žemę) Rytų Grenlandijoje. 1932 m. buvo paskelbtas dar ir kitų teritorijų (Pietryčių žemės) užėmimas. Norvegijos dešinieji politikai tikėjosi, kad Grenlandijos klausimas suvienys šalį ir išves ją iš „partinės politikos“. Tiesa, karinė okupacija organizuota nebuvo. Tiesioginės derybos tarp Danijos ir Norvegijos 1932 m. rudenį buvo nesėkmingos. Danija kreipėsi į Hagos tarptautinį teismą. Su ginčo perdavimu spręsti šiam organui sutiko ir Norvegija. 1933 m. balandžio 5 d. Hagos teismas pripažino Norvegijos veiksmus okupuojant Grenlandiją neteisėtais. Norvegija pripažino šį sprendimą, tačiau jos santykiai su Danija išliko šalti iki II pasaulinio karo, kas trukdė Skandinavijos valstybių bendradarbiavimui.