Greitasis skaitymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Greitasis skaitymasskaitymo tipas, kai tekstas suvokiamas greičiau nei įprasta. Tai gerai organizuoto proto, koncentruoto dėmesio ir treniruoto periferinio regėjimo savybė.

Skaitymo greitis priklauso nuo smegenų praleidžiamosios gebos. Jį lemia naujos informacijos kiekis. Klausos kanalo praleidžiamasis pajėgumas priimant informaciją yra tūkstančius kartų mažesnis už regėjimo kanalo pajėgumą. Todėl būtina išnaudoti būtent produktyviausią suvokimo kanalą.

Kliūtys[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Skurdus žodynas – nežinomi žodžiai suvokiami iš konteksto, o tai stabdo žodžių tėkmę
  2. Regresija – sugrįžimas prie jau perskaitytų žodžių
  3. Pažodinis skaitymas – vienu žvilgsniu suvokiamas daugiausiai vienas žodis
  4. Per ilgos akies fiksacijos – akiai stabtelėti ir fiksuoti žvilgsnį pakanka 1/4 sek., nors dažnai ties žodžiu ilgokai lūkuriuojama.

Asmeniui, norinčiam išmokti greitojo skaitymo, reikia įveikti tris uždavinius: pagreitinti skaitymą (suvokimą), pagerinti jo supratimą, pagerinti atsiminimą. Visko pasiekti iš karto neįmanoma. Pradžioje būtina didinti suvokimo greitį, atsisakant vidinės fonetizacijos.

(Sub)vokalizacija[taisyti | redaguoti kodą]

(Sub)vokalizacija – vidinis žodžių tarimas. Jo galima atsikratyti įvairiomis technikomis. Galima naudoti vieną iš šių technikų:


Eye-exercise-for-speed-reading.gif
  • Kasdien 20 min. skaitant tekstą, tyliai šnabždėti “vienas, du, trys, keturi, penki…” ir t. t. Stengtis suvokti turinį, netariant perskaityto teksto mintyse, o jį verčiant vaizdais, asociacijomis, prasminiais ryšiais.
  • Skaityti grojant muzikai, ir stengiantis suvokti tekstą be vidinio tarimo.
  • Skaityti, beldžiant tam tikru ritmu, vengiant vidinio vokalizavimo.

Taip treniruojantis pasirinktu būdu 2-3 sav., atsisakoma inercinio įpročio matomą tekstą versti garsu. Kartu turi būti lavinamas gebėjimas įsivaizduoti. Atsisakoma tokios informacijos apdorojimo sekos: TEKSTAS – ĮGARSINIMAS – SUVOKIMAS. Tai reikia pakeisti algoritmu TEKSTAS – SUVOKIMAS arba TEKSTAS – VAIZDAS – suvokimas.

Suvokimas pradžioje be subvokalizacijos gali būti nedidelis. Tačiau reikia atskirti tris dalykus – teksto perskaitymą, jo suvokimą ir atsiminimą. Šiuo atveju treniruojamas skaitymas be vidinio tarimo kaip skaitymo technika. Įvaldžius ją, toliau treniruojamas jo supratimas, po to – atgaminimas (kitą dieną ar po tam tikro laiko). Atskiram etapui skiriama bent po savaitę.

Indiferentiškumas tekstui[taisyti | redaguoti kodą]

Jei tekstas neįdomus, skaitomas be susidomėjimo, intereso, tai stabdo tolesnį skaitymą.

Antipatija autoriui, temai, turiniui[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl to kilęs stresas lėtina mąstymo procesus ar bent jau trukdo jiems funkcionuoti sklandžiai.

Veiksmingo skaitymo sąlygos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pažįstamas, įprastas šriftas – sava rašysena įskaitomesnė nei svetimas raštas, ranka rašytas tekstas skaitomas lėčiau nei spausdintas.
  2. Optimalus šrifto dydis, tipas – per didelės ar mažos raidės, įmantrus raštas trukdo greitam suvokimui.
  3. Aiški teksto struktūra – tinkama struktūrizacija palengvina prasminių vienetų suvokimą, lengvina jų prognozavimą (galima nujausti, kur baigiasi mintis ir kur ji prasideda).
  4. Tarpai tarp eilučių – tinkamas atstumas leidžia lengvai susiorientuoti fokusuojant žvilgsnį į naują eilutę.
  5. Tarpai tarp žodžių – tinkami atstumai leidžia lengvai susiorientuoti fokusuojant žvilgsnį į kitus žodžius aplinkui.
  6. Tarpai tarp raidžių – atinkami atstumai leidžia lengviau ir greičiau perskaityti žodį.
  7. Trumpos eilutės – ilgos eilutės (> 80 ženklų) reikalauja atidumo, dėmesio ir susikaupimo.
  8. Smalsumas, domėjimasis, interesas – įdomus tekstas yra tiesiog „ryjamas“ akimis

Greitojo skaitymo prielaidos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Nuolatiniai koncentracijos pratimai (10 - 15 min).
  2. Dėmesio treniravimas. Greitasis skaitymas grįstas dėmesio, atminties ir koncentracijos metodika.
  3. Nuovokumo, gebėjimo nuspėti, atspėti mintį, prognozuoti kalbėtojo žodžius, lavinimas.
  4. Tinkamas akių darbas bei poilsis, jo kaita, bendra asmens sveikata, higiena.
  5. Stengtis vienu akies žvilgsniu pamatyti kuo daugiau.
  6. Periferinio regėjimo lavinimas.
  7. Techninių priemonių naudojimas (tachistoskopas, frazeoskopas).
  8. Suprastą tekstą versti vaizdais (nes pasąmonės kalba yra vaizdas).
  9. Stengtis suvokti sakinio mintį. Nesigilinti į atskirus žodžius, o suvokti jų paskirtį ir vietą, išreiškiant mintį (lygiai taip pat ir klausant).

Reikia mokėti praleisti nereikalingas smulkmenas ir sekti teksto mintį. Klausant pavieniai žodžiai svarbūs tiek, kiek jie leidžia nuspėti mintį ir ją po to aiškiai suvokti. Lygiai taip pat turi būti elgiamasi ir skaitant. Kitaip per atskirus medžius nebesimatys miško – per daug gilinantis į žodžius nesuvokiama prasmė.

  1. Tekstą laikyti priešais akis 90 laipsnių kampu (naudoti knygos atramėlę).
  2. Pasirūpinti tinkamu apšvietimu, skaityti prie dienos šviesos.
  3. Treniruotis! Gebėjimai ir įgūdžiai turi būti lavinami nuolatos. Periodiškas treniravimas yra būtinas.

Regėjimo kampo didinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Periferinis regėjimas gali būti plečiamas įvairiai. Knygos puslapiai pieštuku padalinami dviem vertikaliais brūkšniais į tris dalis ir stengiamasi viena fiksacija apimti esančią teksto dalį. Po savaitės reguliaraus treniravimosi tekstas padalijamas į dvi dalis.

Šultės lentelės[taisyti | redaguoti kodą]

Periferiniam regėjimui plėsti tinka Šultės lentelės, pratimai atliekami 2-3 kartus per dieną. Žvilgsnis fiksuojamas į lentelės centrą, tada pakraštiniu regėjimu ieškomas vienetas, dvejetas ir t. t., skenuojant žvilgsniu aukštyn - žemyn. Stengiamasi sumažinti paieškos laiką iki 25 ir mažiau sekundžių.

Šultės lenteles galima rasti interneto svetainėse rusų kalba. Arba čia anglų kalba: Šultės lentelės

Larry Foster metodika[taisyti | redaguoti kodą]

Raidžių, skaitmenų stulpeliai (pagal Larį Fosterį). Vertikaliame lape atskiros raidės, skaičiai išdėstomos viena nuo kitos apie 5 mm atstumu tiek horizontaliai, tiek ir vertikaliai, kad iš jų susidarytų stačiakampis. Žiūrima į centre esančią raidę ir siekiama pamatyti greta esantį skaičių.

Žvilgsnis fiksuojamas, pvz., ties raide A, o skaitoma po vieną skaičių į kairę, po to į dešinę : A, 2, 9, 8, 3, 4, 7, 6, 2. Iš pradžių nepavyks „pamatyti“, koks skaičius stovi trečias kairėje ar dešinėje nuo tam tikros raidės. Tada toliau einama eilute žemiau: R, 2, 4, 8, 9 ir t. t.

Pirmos treniruotės metu akies raumenys įsitempia, greitai nuvargsta. Tad pradžioje būtinos 30-60 sek., bet ne ilgesnės treniruotės, tinkamas poilsis. Geriau pakartoti vėliau, po pertraukos kelis kartus per dieną.

5  6  4  8  2   A   9  3  7    S    5  8  2  5

7  2  5  8  2   R   4  9  2    N    2  5  3  1
6  4  2  5  4   G   2  5  4    L    2  7  5  3


5  6  4  8  2   T   9  3  7    D    5  8  2  5
 
7  2  5  8  2   K   9  3  7    U    5  8  5  4


Po 1 savaitės žvilgsniu jau galima „eiti“ ratu aplink kokią nors raidę, vardijant artimiausius skaičius, pradedant nuo viršaus ir laikrodžio rodykle einant žemyn: R, A, 9, 4, 2, G, 4, 2, 2, sukti antrą ratą, apimant per vieną skaičių nutolusius kitus simbolius.

 2   A   9  

 2   R   4  
 4   G   2  

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]