Gražina Miniotaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gražina Miniotaitė
Gimė 1948 m. liepos 17 d.
Raseiniai
Mirė 2013 m. birželio 25 d. (64 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Karveliškių kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Algirdas Degutis
Veikla filosofė, politologė
Organizacijos Lietuvos karo akademija
Pareigos profesorė
Alma mater 1971 m. Maskvos universitetas

Gražina Miniotaitė (1948 m. liepos 17 d. Raseiniuose – 2013 m. birželio 25 d.) – Lietuvos filosofė, politologė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. baigė Maskvos Lomonosovo universiteto Filosofijos fakultetą. 1971–1973 m. LSSR MA Filosofijos katedros metodinio kabineto vedėja. 1973–1976 m. Maskvos universiteto Filosofijos fakulteto aspirantė, 1977 m. apgynė filosofijos mokslų kandidatės disertaciją „Naujosios tendencijos amerikiečių moralės filosofijoje“.[1]

1977–1990 m. LSSR MA Filosofijos katedros dėstytoja, docentė. Nuo 1991 m. Filosofijos ir sociologijos instituto (nuo 2002 m. Kultūros, filosofijos ir meno institutas) vyresnioji mokslo darbuotoja. 19972004 m. Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja. Nuo 2004 m. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros dėstytoja, profesorė. 1997–2005 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Etikos katedros docentė. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. 19982001 m. Atviros visuomenės kolegijos tutorė.

Stažavosi ir dirbo mokslinį darbą Švedijoje (Upsalos universitete , 1993 m.), JAV (Prinstono universitete, 1995 m.), Danijoje (Kopenhagos taikos tyrimų institute, 1995–2001 m.). 1997–1999 m. gavo NATO stipendiją moksliniam darbui.

1991–1995 m. visuomeninės organizacijos „Neprievartinio veiksmo centras“ vadovė. 2003–2005 m. Valstybinio pilietinio pasipriešinimo rengimo centro prie Krašto apsaugos ministerijos konsultacinės tarybos pirmininkė. Tarptautinių studijų asociacijos (International Studies Association), Taikos studijų asociacijos (International Peace Research Association) narė; žurnalų „Cooperation and Conflict“ ir „Logos“ redkolegijų narė. Palaidota Karveliškių kapinėse.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių darbų pagrindinės sritys: klasikinė ir šiuolaikinė dorovės ir politinė filosofija, postmodernistinė tarptautinių santykių teorija, Lietuvos užsienio ir saugumo politika, saugumo ir kolektyvinio identiteto santykio problemos.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Neprievartinė rezistencija Lietuvoje: taikaus išsilaisvinimo istorija: monografija, 1996 m., kinų kalba; 2002 m., anglų kalba
  • Vietoje išvadų (straipsnių rinktinė), sudarė Algirdas Degutis ir Dovilė Jukniūnaitė, Vilnius, 2014.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=H Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. Gražina Miniotaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 177 psl.