Golubiškių piliakalnis

Koordinatės: 55°46′9″ š. pl. 26°04′41″ r. ilg. / 55.76917°š. pl. 26.07806°r. ilg. / 55.76917; 26.07806
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Golubiškių piliakalnis
[[Image:|250px]]
Golubiškių piliakalnis
Golubiškių piliakalnis
Koordinatės
55°46′9″ š. pl. 26°04′41″ r. ilg. / 55.76917°š. pl. 26.07806°r. ilg. / 55.76917; 26.07806
Vieta Zarasų rajonas
Seniūnija Imbrado seniūnija
Aukštis 7,0-7,5 m
Plotas 50 x 30
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis m.e.
Žvalgytas 1958, 1972
Tirtas 1975 m.
Registro Nr. AR1497 / A1008KP / 24102, 24103, 5707

Golubiškių piliakalnis ir gyvenvietė, Ažuraisčiai – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 5707; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1497; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1008KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24103) Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, apie 0,3 km į vakarus nuo buvusio Golubiškių kaimo, apie 0,7 km į šiaurės vakarus nuo Avilio ežero pietrytinio kranto, bevardžio upelio kairiajame krante.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apardytą piliakalnio kalvą (nuartas pietvakarinis šlaitas) iš šiaurės vakarų juosia upelis, iš kitų pusių – pievos, buvusios pelkės. Šiaurinis, rytinis ir pietrytinis šlaitai statūs, 7,0-7,5 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 50 x 30 m dydžio su 0,4-0,5 m storio kultūriniu sluoksniu. Šiaurės vakarų šlaitas buvo sutvirtintas įrengus 3 terasas ir 2 pylimus. 2,5 m žemiau aikštelės yra pirmoji 7 m pločio terasa, kurios išoriniame pakraštyje supiltas 30 m ilgio ir 2 m aukščio pylimas, 2 m žemiau – 3 m pločio terasa ir 15 m ilgio bei 2 m aukščio pylimas, už kurio yra trečioji terasa.

Piliakalnio rytinėje, pietryčių ir vakarų papėdėje yra apie 1 ha senovės gyvenvietės liekanų. Rasta lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos, geležies gargažių. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirmąja puse, priskiriama brūkšniuotosios keramikos kultūrai.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1958 m. ir 1972 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1975 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 31 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 2 158 000 m².

Aplinkiniai piliakalniai

Velikuškių piliakalnis 14 km
Petraučiznos piliakalnis 5 km
Kuklių piliakalnis (Zarasai) 2,5 km Antaniškių piliakalnis 3,5 km
Marciūniškių piliakalnis 9 km
Šišponiškių piliakalnis 6,5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Liaudiškių piliakalnis 13 km
Jatkūniškių piliakalnis 7 km
Narkyčių piliakalnis 8 km
Mineikiškių piliakalnis 9 km
Degučių piliakalnis 13 km
Avilių piliakalnis 3,5 km
Bielkaučiznos piliakalnis 14 km
Pakalniškių piliakalnis 19 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintautas ZabielaGolubiškių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 799 psl.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. p. 66 (Nr. 223).
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.212
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 398–399.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 43.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]