Goco citadelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Goco citadelė

Goco citadelė – istorinis gynybinis miestas-pilis Viktorijoje, Goco saloje, Maltoje. Pilis yra tarp kandidatų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip gynybinė vietovė yra žinoma nuo bronzos amžiaus. Citadelę išplėtė finikiečiai. Romos imperijos laikais tapo sudėtingos struktūros akropoliu. Viduramžiais buvo žinomas kaip Gran Castello.

Šiaurinė citadelės dalis datuojama Aragonijos karūnos laikų. Masyvūs akmeniniai gynybinės sienos įtvirtinimai pastatyti siekiant apsaugoti gyventojus nuo Berberų piratų. 1551 m. liepą Osmanų imperijos kariuomenė, vadovaujama Turguto Reiso, užpuolė citadelę. Visi Goco salos gyventojai (nuo 5000 iki 6000 žmonių) buvo paimti vergais. Apie 300 žmonių, perlipę pilies sienas, sugebėjo pabėgti. Didelė citadelės dalis buvo paversta griuvėsiais. Maltos Ordino įsakymu, pietinės sienos buvo atstatytos tarp 1599 ir 1603 m.

Citadelės viduje yra XVII a. barokinė katedra, suprojektuota Maltos architekto Lorenzo Gafà. Manoma, kad katedra yra pastatyta Romos šventyklos, kuri buvo skirta deivei Junonai, vietoje. Taip pat yra šv. Juozapo bažnyčia ir šv. Barboros koplyčia.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]