Goža
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Goža – bangų lūžimas ruožais seklioje jūros ar ežero priekrantėje. Tokių lūžtančių bangų virtinės vadinamos guožomis. Guožų gausa priklauso nuo dugno nuolydžio ir vėjo – kuo mažesnis nuolydis ir stipresnis vėjas, tuo daugiau guožų.
Baltijos pajūryje štormo metu susidaro 4-5 guožų ruožai[1].
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Goža. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 646 psl.
