Gloguvo kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Księstwo Głogowskie
Gloguvo kunigaikštystė
Bohemijos vasalė nuo 1331
Blank.png
1251 – 1815 Flag of Prussia 1892-1918.svg

Herbas of

Herbas

Location of
Gloguvo kunigaikštystė 1251 (žalia)
Sostinė Gloguvas
Kalbos lenkų
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai
 - Silezijos padalinimas 1251
 - Prijungta prie Prūsijos 1815 m.

Gloguvo kunigaikštystė (lenk. księstwo Głogowskie), Glogau hercogystė (vok. Herzogtum Glogau) – viena iš Silezijos kunigaikštysčių, valdoma Silezijos Piastų, su sostine Gloguve.

1177 m., valdant Konradui Laibakojui, jauniausiam didžiojo kunigaikščio Vladislavo II Tremtinio sūnui, Gloguvas tapo kunigaikštystės sostine. Konradui mirus tarp 1180–1190 m. žemes paveldėjo jo vyresnysis brolis Boleslavas I Aukštasis, Vroclavo kunigaikštis. Boleslavo I anūkui kunigaikščiui Henrikui II Pamaldžiajam žuvus Legnicos mūšyje, šio sūnūs pasidalijo Vroclavo kunigaikštystę. Konradas I, kuris tėvo žuvimo metu buvo dar vaikas, vėliau irgi pareiškė savo teises, ir 1251 m. jis gavo Gloguvą iš savo brolio Boleslavo II Raguotojo, kuris buvo Legnicos kunigaikštis.

Valdant Konrado sūnui Henrikui III kunigaikštystė sumažėjo, nes žemes toliau dalino, buvo sudaromos dar mažesnės kunigaikštystės, tokios kaip Scinavos (Ścinawa) ir Žagano (Żagań) kunigaikštystės 1273 m., o 1312 – Olesnicos (Oleśnica) ir Voluvo (Wołów) kunigaikštystės.

1331 m. mirus Pžemkui II (Przemko II) kunigaikštystė pasidarė Bohemijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio ir Šventosios Romos imperijos vasalu. 1368 m. Bohemijos karalius ir Šventosios Romos imperatorius Karolis IV Liuksemburgietis prisijungė pusė Gloguvo kunigaikštystės, o kitą pusę atidavė Žagano kunigaikščiui Henrikui V Geležiniam.

1476 m. Gloguvą valdžiusi Piastų atšaka išnyko, kai mirė Henrikas XI (Henryk XI Głogowski). Prasidėjo konfliktai dėl įpėdinystės tarp Žagano kunigaikščio Jano II ir Brandenburgo elektoriaus Albrechto III (Albrecht III, kitaip Albrecht Achilles), kurį rėmė Vengrijos karalius Matijas Korvinus (Hunyadi Mátyás). Rezultatas buvo toks, kad šiaurinė kunigaikštystės dalis 1482 m. buvo prijungta prie Brandenburgo markgrafystės, o 1488 m. Matijas užkariavo Gloguvą ir kunigaikščiu padarė savo sūnų Janošą Korviną (János Corvinus).

Bohemijos ir Vengrijos karalius Vladislavas II 1491 m. padovanoja Gloguvo valdas savo broliui Jonui Albrechtui, o 1499 m. – Žygimantui Senajam, kurie abu vėliau tapo Lenkijos karaliais. Kai 1526 m. Vladislavo sūnus Liudvikas II Jogailaitis mirė, Bohemijos karūnos žemes kartu su Gloguvu paveldėjo imperatorius Ferdinandas I Habsburgas.

Gloguvas liko dalimi Bohemijos karalystės žemių kaip provincija Silezijoje iki Pirmojo Silezijos karo pabaigos 1742 m., Gloguvo žemės kaip ir didžiuma Silezijos tapo Prūsijos karaliaus Frydricho Didžiojo žemėmis. Lenkija šios žemės tapo tik po Antrojo pasaulinio karo.