Gliukoneogenezė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gliukoneogenezė – metabolinis kelias, kuriame yra gaminama gliukozė iš ne angliavandenių substratų, bet iš tokių junginių, kaip laktatas, glicerolis ir gliukogeninės aminorūgštys.

Žmonėse ir kituose gyvūnuose, tai vienas iš dviejų pagrindinių kelių palaikyti gliukozės koncentraciją kraujyje. Kitais žodžiais, gliukozės lygis kraujyje yra palaikomas glikogeno skaidymu – glikogenolize.

Gliukoneogenezė yra visur esantis procesas, kuris vyksta augaluose, gyvūnuose, grybuose ir kituose mikroorganizmuose.[1] Gyvūnuose gliukoneogenezė vyksta kepenyse ir mažiau intensyviau inkstuose. Šis procesas vyksta kai pasninkaujama, badaujama, laikomasi dietos arba intensyviai mankštinamasi, taip pat jis yra labai endergoninis. Pavyzdžiui, kelias nuo piruvato iki gliukozės-6-fosfato reikalauja 4 molekulių ATP ir 2 molekulių GTP.

Vieta[taisyti | redaguoti kodą]

Žmonėse gliukoneogenezė apsiriboja kepenimis ir mažesniu mastu inkstuose.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. David L Nelson and Michael M Cox (2000). Lehninger Principles of Biochemistry. USA: Worth Publishers, 724. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 1-57259-153-6“..
  2. Widmaier, Eric (2006). Vander's Human Physiology. McGraw Hill, 96. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 0-07-282741-6“..

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]