Glitiškių ąžuolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Glitiškių ąžuolas – botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas, 1960 metais paskelbtas gamtos paminklu. Auga Glitiškių kaime, Paberžės sen., Vilniaus raj. Medžio rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.). Ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 7,40 m, medžio aukštis – 24 m, lajos aukštis – 20 m.[1] Medis pasiekė gamtinę brandą ir yra degeneracijos fazėje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie šio ąžuolo, pasak pasakojimų, 1831 m. sukilęs prieš carinę priespaudą rinkdavęsis dvaro jaunimas. Nuo čia jie žygiavę į Vilnių ir įsitraukę į sukilėlių gretas.[2] Taip pat pasakojama, kad daug metų ąžuole perėjo baltųjų gandrų pora, tačiau 1975 m. pavasarį atskridę gandrai netūpė į lizdą, tad žmonės jiems surentė lizdą kitame medyje; netrukus didelė šaka su senuoju lizdu nulūžo.[3]

Dabar ąžuolas auga prie Glitiškių dvaro sodybos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Glitiškių ąžuolas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-08.
  2. Glitiškės. Vilnijos vartai. Nuoroda tikrinta 2023-04-08.
  3. Gediminas Isokas. Lietuvos gamtos paminklai. – Vilnius: Mintis, 1995, 371 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]