Glitiškių žudynės
Glitiškių žudynės – masinės civilių lenkų tautybės gyventojų žudynės, kurias 1944 m. birželio 20 d. Glitiškių kaime įvykdė 258-ojo lietuvių savisaugos policijos bataliono policininkai. Buvo nužudyti mažiausiai 27 civiliai,[1] tarp jų 12 moterų ir 11 vaikų.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1944 m. birželio 19-20 d. Paberžėje dislokuoto naujai suformuoto 258 lietuvių savisaugos policijos bataliono kuopos vadas Polekauskas sužinojo apie tai, kad Glitiškių dvare yra apsistoję Armijos Krajovos kariai. Žvalgybai jis į Glitiškes nusiuntė 8 policininkus.[2] Susidūrime su pasaloje buvusiais Armijos krajovos 5-osios brigados kariais, kuriems vadovavo leitenantas Wiktor Wiącki, 4 policininkai žuvo, kitiems pavyko pasitraukti.[3] Iš keturių žuvusiųjų 2 buvo sužeisti ir nužudyti vėliau.[4]. Pasak Lietuvos laisvės armijos biuletenio visi keturi žuvę policininkai buvo susirėmimo metu sužeisti ir vėliau nužudyti subadant durtuvais.[5] Lenkijos Nacionalinės Atminties instituto tyrinėtojo nuomone visi lietuvių policininkai žuvo susišaudymo metu.[2]
Netrukus su 50 vyrų į Glitiškes atvyko savisaugos kuopos vadas Polekauskas. Čia jie rado žuvusiuosius.[3] Lenkų partizanų dvare jau nebebuvo.[2] Pasak nacių šaltinių, lenkai buvo pastebėti besimaudantys ir skubiai atsitraukė.[1]
Lietuvių policija įtarė, kad dvaro darbininkai perspėjo Armiją Krajovą apie čia vykstančius policininkus, taip pat nurodė lenkų partizanams, kur slepiasi sužeistieji. Jie surinko visus dvaro darbininkus, juos ištardė ir sušaudė. Władysław Klukowski buvo pasigailėta, nes jis suteikė reikalingos informacijos lietuvių kalba.[2] Tą pačią dieną buvo nužudytas ir nacių paskirtas Glitiškių dvaro administratorius Vladislovas Komaras, žinomas Armijos Krajovos rėmėjas. Jis nužudytas surengus pasalą prie Paberžės, šiam grįžtant iš Glitiškių žudynių vietos. Po kelių dienų per ekshumaciją rasti 39 žmonių palaikai.[4]
Už Vladislovo Komaro, kuris buvo vokiečių žemės valdymo bendrovės „Landbewirtschaftungsgesellschaft Ostland“ atstovas, nužudymą vokiečių valdžia suėmė 11 lietuvių policininkų ir leitenantą Petrą Polekauską[5]. Jie buvo teisiami SS teismo. P. Polekauskas nuteistas mirtimi, keli kiti gavo sunkiųjų darbų kalėjimo bausmes, keli išteisinti.[5] P. Polekauskui mirties bausmė nebuvo įvykdyta, po karo jis atsidūrė JAV, kur mirė 1965 m.[6]
Po įvykių Glitiškėse Armijos Krajovos 5 brigada 1944 m. birželio 23 d. surengė vadinamąją keršto akciją Dubingiuose ir jų apylinkėse, kur Dubingių žudynių metu buvo nužudyti 27 lietuvių tautybės gyventojai.
Žuvusiųjų skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tiek vokiečių, tiek lenkų šaltiniuose iškart po įvykių minimi 27 žuvusieji, įskaitant Vladislovą Komarą. Aleksander Krzyżanowski mini, kad buvo nužudyti penki vaikai, jaunesni nei 8 metai ir 12 moterų. Po kelių dienų nužudytieji buvo ekshumuoti ir perlaidoti netoliese kelio į Paberžę. Tuo metu sudarytame Irena Sławińska žuvusiųjų sąraše yra 39 įrašai, tačiau vėlesni tyrinėtojai nustatė, kad vienas asmuo ten buvo įtrauktas du kartus skirtingomis pavardėmis, taigi užfiksuoti 38 asmenys. Vaikų ir moterų skaičius Krzyżanowski ir Sławińska sąrašuose sutapo.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Lebionka, Juozas (1999). "Ar vilniškė AK tikrai kovojo antihitlerinės koalicijos pusėje?"// Garšva, Kazimieras (sud.). Armija krajova Lietuvoje. II. "Vilnijos" draugija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. pp. 56–57. ISBN 9986-577-29-2.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Karbowiak, Arkadiusz, Opole University (2015-07-28). "Recenzja książki 'Glinciszki i Dubinki. Zbrodnie wojenne na Wileńszczyźnie …'". (Glitiškės ir Dubingiai. Karo nusikaltimai Vilnijoje). Niezależna Gazeta Obywatelska nie tylko w Opolu. Lenkijos Žurnalistų Asociacijos geriausio straipsnio prizo laimėtoja (Nagroda Stowarzyszenia Dziennikarzy Polskich za najlepszy artykuł). Recenzuota monografija: Glinciszki i Dubinki. Zbrodnie wojenne na Wileńszczyźnie w połowie 1944 roku i ich konsekwencje we współczesnych relacjach polsko-litewskich by Paweł Rokicki, Institute of National Remembrance & Instytut Studiów Politycznych PAN, Warszawa 2015, 384 p. (serija 'Monografie'); ISBN 978-83-64091-36-0.
- ↑ 3,0 3,1 Böhme, SS-Sturmbannführer Hans-Joachim (1999). "Rygos saugumo policijos telegramų tarnybos 1944 m. birželio 24 d. telegrama dėl Glitiškių įvykių". In Garšva, Kazimieras (ed.). Armija krajova Lietuvoje. II. "Vilnijos" draugija, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. p. 259. ISBN 9986-577-29-2.
- ↑ 4,0 4,1 Stanislovas Buchaveckas, Kazys Misius Glitiškės, vle.lt
- ↑ 5,0 5,1 5,2 Bubnys, Arūnas (2015). Pasipriešinimo judėjimai Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais: lenkų pogrindis 1939-1945 m. Lietuvos istorijos institutas. P. 197–198. ISBN 9789955847960.
- ↑ Kronika//Karys, 1965 5-6.