Glauberio druska

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Natrio sulfatas

Glauberio druskaNa2SO4 · 10H2O, natrio sulfato dekahidratas. Pirmą kartą šią medžiagą XVII a. aptiko mineraliniuose vandenyse ir aprašė vokiečių alchemikas Johanas Glauberis. Vėliau sintezuota veikiant natrio chloridą sieros rūgštimi. Naudojama medicinoje, veterinarijoje, celiuliozės, stiklo, sodos gamyboje.

Fizinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Glauberio druska – tai dideli skaidrūs prizmės formos kristalai. Turi kartų druskos skonį, lengvai tirpsta, bekvapė, nedegi. Ilgesnį laiką pabuvusi atvirame ore ar pašildyta praranda svorio (išgaruoja). Pilnai „išsivėdinusi“ pavirsta į baltus miltelius – įprastą natrio sulfatą. Be pačios Glauberio druskos dar žinomi rombiniai Na2SO4 · 7H2O bei Na2SO4 · H2O kristalai.

Paplitimas gamtoje[taisyti | redaguoti kodą]

Glauberio druska kieta forma gamtoje egzistuoja kaip mineralas (mirabilitas). Ištirpusi Glauberio druska randama Čekijos (Karlovy Vary) bei Austrijos kurortų mineraliniuose vandenyse.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Feldmanas Fricas, Guntis Rudzytis. Neorganinė chemija. Vertimas į lietuvių kalbą 1992.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]