Glūkas (kaimas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Glūkas
[[Image:|250px]]

Glūkas
Koordinatės 54°17′20″N 24°33′40″E / 54.289°N 24.561°E / 54.289; 24.561 (Glūkas)Koordinatės: 54°17′20″N 24°33′40″E / 54.289°N 24.561°E / 54.289; 24.561 (Glūkas)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija Varėnos seniūnija
Gyventojų skaičius 4 (2001 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Glū̃kas
Kilmininkas: Glū̃ko
Naudininkas: Glū̃kui
Galininkas: Glū̃ką
Įnagininkas: Glūkù
Vietininkas: Glūkè

Glūkas – kaimas Varėnos rajone, 4 km į šiaurės rytus nuo Senosios Varėnos, 800 m nuo VarėnaAlytus kelio. Jis yra vakariniame Glūko ežero krante, prie Varėnės.

Prie Glūko ežero mėgsta lankytis varėniškiai, o vasarą palapinėse įsikuria ir iš toliau atvykę poilsiautojai. Ežero pakrantėje įrengta erdvi stovyklavietė „Glūkas“, yra poilsio namai „Žibuoklė“, tiesiai virš ežero įsikūrusi „Glūko smuklė“ – restoranas ant vandens.

Kaime, be turizmo, verčiamasi ir grybų bei uogų supirkimu.

Glūko caro armijos stovyklose pas savo tėvą generolą vasaras leido M. K. Čiurlionio bičiulis dailininkas Mstislavas Dobužinskis (išlikę rašytiniai prisiminimai). Čia abu draugai susitikinėdavo.

Apylinkės[taisyti | redaguoti kodą]

Glūko miške yra ne tik Glūko girininkijos pastatas, bet ir buvo įrengta Lietuvos valstybinė džiovos sanatorija. Greta yra Varėnės ežeriukas, per kurį prateka Varėnė. Į šiaurę nuo ežero yra žemyninių kopų, vietomis dar išliko lekiojančio smėlio ploteliai. Šalia Glūko ežero yra kelios akmens ir geležies amžių gyvenvietės, kuriose rasta kultūriniai sluoksniai, titnaginių radinių, keramikos šukių ir pan. (žr. [1] ir [2])

Iš Glūko ežero išteka upeliukas, už keliasdešimt metrų įtekantis į Varėnio ežerą. Kur Varėnė įteka į Varėnio ežerą, kaimo turizmo sodybą įrengė politikas G. Jakavonis. Šalia jos įrengtas ir nedidelis skulptūrų parkelis. Priešais sodybos vartelius stovi tautodailininko Adolfo Gedvilo koplytėlė, o už vartelių – jau karaliauja „pagoniška dvasia“, ten įkurdinti pagoniški lietuvių dievai. garbingiausioje vietoje Varėnė, medžiotojų ir žvejų deivė, pasižymėjusi daugeliu antgamtinių savybių, pasiversdavusi žvėrimi. Atseit ji kartą tarė: „Einu ten, kur Varėnė įteka į Merkį. Kur rasiu gražią vietą, ten pavirsiu akmeniu. Kai kam bus sunku, ateikit, pridėkit ranką prie akmens ir palengvės“. Ir tas akmuo tebestovi iki šiol, jo galiomis tikėjo ne tik pagonys, bet ir katalikai. Vietiniai sako, kad prie jo pats Jogaila žmones krikštijo.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Glūkas 10 – epipaleolito stovykla ir neolito gyvenvietės prie Varėnės upės, Lietuvos archeologija, Vilnius, 2002, t. 23, p. 197–238.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]