Giovanni Battista Piranesi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Piranezio autoportretas
„Romos Marso lauko senienos“, viršelis, 1762 m.

Džovanis Batista Piranezis (it. Giovanni Battista Piranesi, 1720 m. spalio 4 – 1778 m. lapkričio 9 d.) – XVIII a. italų architektas ir grafikas. Pagarsėjo mistiniais kalėjimų ir Romos miesto peizažų grafikos darbais.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Džovanis Batista Piranezis gimė 1720 m. spalio 4 d. Moljano Veneto miestelyje, tuometinėje Venecijos respublikoje. Iš šeimos Piranezis išmoko architektūros pagrindų. Tėvas buvo akmendirbys ir statybų vadovas, dėdė dirbo ties Venecijos inžinieriniais tinklais, o brolis buvo vienuolis, kuris skatino domėtis senovine architektūra ir kultūra. Vėliau Piranezis save laikė visų pirma architektu, tačiau išgarsėjo kaip ofortistas. 1740 m. Piranezis atlydėjo Venecijos ambasadorių į Romą ir stojo trumpam mokintis pas Giuseppe Vasi, kurio dirbtuvėse išmoko oforto graviravimo amato. Romoje Piranezis studijavo Senovės Romos inžinierinius statinius ir architektūrą. 1743-47 m. jis buvo grįžęs į Veneciją, susipažino su Kanaleto ir Giovanni Battista Tiepolo grafikos darbais. Apie 1745 m. Piranezis išleido savo ofortų seriją „Kalėjimai“, kuri jį išgarsino. Šiuose ofortuose Senovės Romos tuneliai, statiniai ir architektūrinės liekanos buvo transformuoti į įsivaizduojamų kalėjimų vaizdus.

1747 m. Piranezis grįžo į Romą ir pradėjo dirbti prie garsiausios savo grafikos serijos „Romos vaizdai“, ties kuria dirbo iki gyvenimo galo. „Romos vaizdai“ tapo labai populiarūs Europoje, paskatino domėti antikine kultūra ir prisidėjo prie klasicizmo atsiradimo. Senovinių liekanų vaizdavimas Piranezį išgarsino kaip antikvarą. Jis buvo priimtas į Londono antikvarų sąjungą. Venecijiečio popiežiaus Klemenso XIII-ojo valdymo metu (1758–69) Piranezis sulaukė kapitalinių architektūros užsakymų iš popiežiaus pusbrolio kardinolo Rezzonico. Pagal Piranezio projektus buvo restauruota Santa Maria del Priorato bažnyčia ir jos aikštė. Jo projektas Laterano Šv. Jono bazilikoje nebuvo įgyvendintas. 1761 m. Piranezis buvo priimtas į Romos Šv. Luko akademiją, atidarė nuosavą dirbtuvę. 1767 m. buvo pakeltas į Auksinio pentino ordino riterius. 1770-ųjų viduryje Piranezis sukūrė Piranezio vazą − kraterįAdriano vilos kasinėjimų metu rastų skulptūrų ir kt. detalių liekanų (dabar Britų muziejuje Londone). Piranezis mirė po ilgos ligos 1778 m. lapkričio 9 d. Palaidotas savo restauruotoje Santa Maria del Priorato bažnyčioje Romoje.

Piranezio grafika[taisyti | redaguoti kodą]

Piranezio grafikai būdingas didingumas ir dramatiškumas. Jis plačiai naudojo vedutos žanro bruožus, kapričes − realių statinių vaizdavimą erdvėje, kurioje jie tikrovėje nėra. J. V. Gėtė, atvykęs į Romą buvo nusivylęs, nes iš Piranezio grafikos įsivaizdavo miestą didingesniu. Piranezio grafika padėjo nustatyti architektūrinio Romos paveldo sąsajas su etruskų kultūra.

Svarbiausios grafikos serijos:

  • „Kalėjimai“ (apie 1745, Carceri, 16 lakštų)
  • „Romos vaizdai“ (1747−1778, Vedute di Roma)
  • „Romos senienos“ (1756, Le Antichità romane)
  • „Senovės Romos Marso laukas“ (1762, Il Campo Marzio dell'antica Roma, 49 lakštai)
  • „Graikų šventyklos Pestume“ (1777-78)

Lietuvoje su Piranezio grafikos darbais galima susipažinti Kazio Varnelio namuose-muziejuje Vilniuje.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Giovanni Battista Piranesi – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka