Giovanni Baglione

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Džovanis Baljonė (it. Giovanni Baglione, apie 1570 m. – 1644 m. gruodžio 30 d.) – italų dailininkas, biografas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Džovanis Baljonė gimė apie 1570 m. Romoje. Karjeros pradžioje buvo paveiktas manierizmo stilistikos. Apie 1600 m. pradėjo tapyti aštrių tamsos-šviesos kontrastų paveikslus, įtakotus Karavadžo dailės. Su pačiu Karavadžu Baljonė konkuravo dėl užsakymų Romoje ir nuolat konfliktavo. 1603 m. Baljonė padavė į teismą Karavadžą ir dar kelis dailininkus už jį pašiepiančių dainelių platinimą. Karavadžas esą grasino jį nužudyti. Baljonės geriausiais darbais kaip tik laikomi jo karavadžistiniai paveikslai: „Šv. Petras ir Paulius“ S. Cecilia a Trastevere bažnyčioje ir „Dangiškosios meilės pergalė prieš žemiškąją“ (Berlyno paveikslų galerija). Jo darbų yra daugelyje Romos bažnyčių (Šv. Petro bazilika, Santa Maria Maggiore, Laterano Šv. Jono bazilika, Santa Maria degli Angeli ir kt.), tačiau geriausiai Baljonė žinomas dėl 1642 m. išleisto jo menininkų biografijų rinkinio „Le vite de' pittori, scultori, ed architetti“, kuriame jis apžvelgia Romoje dirbusius italų, taipogi, į Romą atvykusius dailininkus, pvz., Rubensą. Vėlesniesiems Baljonės dailės darbams labiau būdingi klasikinio baroko bruožai. Dailininkas mirė 1644 m. Romoje.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Giovanni Baglione – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka