Gintas Žilys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gintas Žilys
Gimė 1941 m. rugsėjo 2 d.
Šiauliai
Mirė 2012 m. balandžio 22 d. (70 metų)
Kaunas
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse
Sutuoktinis (-ė) Laima Štrimaitytė
Veikla režiisierius
Organizacijos Kauno valstybinis muzikinis teatras
Pareigos režisierius

Gintas Žilys (Gintas Juozas Žilys) (1941 m. rugsėjo 2 d. Šiauliuose - 2012 m. balandžio 22 d. Kaune) – lietuvių teatro režisierius.[1][2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gintas Žilys mokėsi Šiaulių Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje. 1963 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), aktoriaus meistriškumo specialybę. 1971 m. baigė Aukštuosius scenaristų ir režisūros kursus Maskvoje, kur režisūrą dėstė nusipelnęs Rusijos federacijos meno veikėjas Anatolijus Efrosas (rus. Анато́лий Васи́льевич Э́фрос).[1]

1963 –1965 m. Gintas Žilys dirbo aktoriumi Šiaulių dramos teatre, 1965 – 1977 m. vaidino ir režisavo spektaklius Jaunimo teatre Vilniuje. 1978 – 1987 m. Kauno valstybinio muzikinio teatro režisierius. 1987 m. LSSR kultūros ministro Gintas Žilys paskirtas Klaipėdos muzikino teatro meno vadovu ir vyr. režisieriumi (vyr. dirigentu paskirtas Antanas Kievišas)[3][4][5] ir iki 1990 m. dirbo šio teatro meno vadovu. 1991 – 2005 m. grįžo į Kauno valstybinį muzikinį teatrą, tačiau šįkart teatro vadovo pareigoms, o 2005–2009 m. dirbo teatro meno vadovu.[1]

Režisūrinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antkapinis paminklas

Vilniaus jaunimo teatre Gintas Žilys pastatė pirmuosius penkiolika savo spektaklių. Tarp jų ryškiausi: T. Williams „Stiklinis žvėrynas“, pastatytas 1969 m., Antono Čechovo „Trys seserys” - 1971 m., R. Rastausko „Lenktynių aitvaras” - 1972 m., G. Kanovičiaus „Ugnis užantyje - 1972 m., Š. Š. Toto „Vaikiškas veidrodis“ -1973 m., A. Vampilovo „Provincijos anekdotai“ - 1975 m.[2]

Kauno akademiniame dramos teatre 1977 m. režisierius pastatė Rikardo ir Roberto Šermanų (angl. Robert Bernard Sherman ir Richard Morton Sherman) miuziklą „Merė Popins“.[2]

Dirbdamas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, pertvarkė repertuarą, rinkdamasis aukšto meninio lygio kūrinius. Įkūnijo daugumos žanrų muzikinius spektaklius, kurių žymesni: kartu su dirigentu Stasiu Domarku ir dailininku Rimtautu Gibavičium 1978 m. pastatyta Grigorijaus Goberniko muzikinė komedija „Meile nežaidžiama“, su dirigentu, prof. Saulium Sondeckiu ir dailininku Rimtautu Gibavičium 1980 m. pastatyta Volfgango Amadeaus Mocarto opera „Don Žuanas“, su dirigentu Stasiu Domarku ir Dailininku Vytautu Kalinausku 1983 m. pastatyta Raimo Kangro ir Andre Valkoneno roko opera „Šiaurės mergelė“, su Giedrium Kuprevičium ir Virginija Idzdelyte 1986 m. pastatytas Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas „Aš tau siunčiu labų dienų“ ir kitus.[6]

Darbo teatre laikotarpiu Gintas Žilys išplėtojo tarptautinius kūrybinius ryšius su Vokietijos, Vengrijos, Austrijos, Lenkijos, Estijos menininkais-statytojais. Turiningo bendravimo išdava – teatro repertuarą praturtinę spektakliai, kuriuos režisavo, dirigavo, kūrė choreografiją, scenografiją ir kostiumus užsienio menininkai.[1]

Dirbdamas Klaipėdos muzikino teatro meno vadovu ir vyr. režisieriumi režisierius Gintas Žilys pastatė spektaklius, tarp kurių ryškiausi Audronės Žigaitytės opera „Mažvydas“ (dirigentas Gintaras Rinkevičius), Gaetano Donicečio opera „Varpelis“, Džoakino Rosinio opera „Italė Alžyre“, Karlo Menočio (it. Gian Carlo Menotti) vienaveiksmės operos „Telefonas“ ir „Mediumas“.

1996 m. ir 1997 m. režisierius bendradarbiavo su Čikagos Lietuvių opera, pastatė Kazimiero Banaičio operą „Jūratė ir Kastytis“ ir Fredriko Flotovo operą „Marta“.[2]

Pedagoginė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1987–1991 m. Gintas Žilys dėstė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakulte, 1991 – 2005 m. Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultete.[1] 1995 m. režisieriui sutiektas humanitarinių mokslų docento vardas.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1994 m. - įteiktas „Fortūnos“ prizas už Šarlis Guno operos „Margarita“ pastatymą, pripažintą geriausiu metų spektakliu Kaune,
  • 1977 m. - Rikardo ir Roberto Šermanų (angl. Robert Bernard Sherman ir Richard Morton Sherman) miuziklas miuziklo „Merė Popins“ pastatymą buvo apdovanotas tuometinėmis sąjungos ir respublikos kultūros ministerijų premijomis,
  • 2002 m. – už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir teatro menui režisierius apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.[7]
  • 2002 m. – "Fortūnos" diplomas už Giedriaus Kuprevičiaus operos "Karalienė Bona" režisūrą.
  • 2004 m. – Estijos respublikos Baltosios žvaigždės ordinas už sėkmingą Kauno valstybinio muzikinio teatro dalyvavimą Kurressare „Opera days“ festivalyje, kuriame buvo parodytos dvi jo režisuotos operos Džiuzepės Verdžio „Traviata“ ir Šarlio Guno „Romeo ir Džuljeta“.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gintas Žilys palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[4][8]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Laura Blynaitė, „Gintas Žilys“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, www.vle.lt [1]
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 „Gintas Žilys-režisierius 1941-2012“, kamane.lt [2]
  3. Daiva Kšanienė, „Muzikiniam teatrui Klaipėdoje – 200 metų: laikmečių dramos, tragedijos ir komedijos“, Muzikos barai, 2020-01-09 [3]
  4. 4,0 4,1 „Mirė muzikinės scenos režisierius G. Žilys“, ELTA ir lrytas.lt inf., 2012 04 23. Segtuvas „Gintas Žilys“, KVMT archyvas
  5. Daiva Kšanienė, „Klaipėdos muzikinis teatras“, Mažosios Lietuvos enciklopedija, www.mle.lt https://www.mle.lt/straipsniai/klaipedos-muzikinis-teatras
  6. Kauno Valstybinio Muzikinio Teatro spektaklių chronologinis sąrašas, ribos 1941-2021, sudarytoja Lina Stankevičiūtė & Marius Domeika. Kauno VValstybinio muzikinio teatro archyvas, 2022 09 01
  7. „Lietuvos Respublikos Prezidentas. Apdovanotų asmenų duomenų bazė“, www.lrp.lt [4] Archyvuota kopija 2021-09-16 iš Wayback Machine projekto.
  8. „Mirė režisierius Gintas Žilys“, www.15min.lt [5]