Gintaro krantas
Gintaro krantas – Baltijos jūros pakrantės ruožas Kaliningrado srityje (Rusija), apimantis Sembos pusiasalio krantus, taip pat – Aistmarių neriją. Šiame rajone nuo XIX a. vidurio iki šiol atviruoju būdu kasamas gintaras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokslininkai mano, kad būsimas gintaras viršutiniame eocene ir apatiniame oligocene nugulė priešistorinės upės deltoje, seklioje jūros dugno dalyje.[1] Gintaras randamas ne tik Kaliningrado srities pakrantėje, bet ir kitose Baltijos jūros dalyse.[1] Gintaro telkiniai daugiausia randami „žydrojoje žemėje“ (glaukonite), kurio 1–17,5 metrų storio klodai randami 25–40 m gylyje.[1] Be Sembos regiono nemaži gintaro kiekiai aptinkami Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos paplūdimiuose,[1] vakarinėje Danijos pakrantėje[1], Fryzų salose.[1] Nedideli kiekiai Baltijos gintaro kartais randami toli už Baltijos regiono ribų, pvz., pietrytinėje Anglijos pakrantėje.[1]
Tačiau nuo 90 %[2][3] iki 98%[1] viso gintaro buvo ir yra išgaunama Sembos regione (dabar Rusijos Kaliningrado sritis, buvę Rytprūsiai).[1]
Sembos gintaringasis regionas yra kvadratas, kurio kraštinė apie 30–40 km, nors geologai teigia, kad gintaro klodų yra ir už šio rajono ribų.[1] Kitas potencialus gintaro telkinys yra Kuršmarėse.[1]
Gintaro kasimu užsiima kompanija „Kaliningrado gintaro kombinatas“ (rus. Калининградский янтарный комбинат), o gintaro gaminius gamina ir pardavinėja kompanija „Rusiškas gintaras“ (rus. Русский янтарь).[1][4]
Gintaro krantą savo darbe „Germanija“ minėjo dar Tacitas.[5][6]
Kitas Gintaro krantas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kita pakrantė, irgi vadinama „Gintaro krantu“ yra Costa de Ambar (kitaip dar Costambar), esanti į vakarus nuo San Felipe de Puerto Platos miesto (Dominikos Respublika Espanjoloje). Šiame regione yra daug smulkių gintaro kasyklų, kuriose kasamas Dominikos gintaras.[7] Dominikos gintaro kasyklos yra antra pagal dydį gintaro gavybos vieta pasaulyje, nors ten gavybos mastai nepalyginamai mažesni.[8]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 Patty C. Rice (15 September 2006). Amber: Golden Gem of the Ages. Patty Rice. pp. 22ff. ISBN 9781425938499. Nuoroda tikrinta 7 March 2011.
- ↑ Gemological Institute of America; American Gem Society (1996). Gems and gemology. Gemological Institute of America. p. 74. Nuoroda tikrinta 8 March 2011.
- ↑ Amber Trade and the Environment in the Kaliningrad Oblast Archyvuota kopija 2012-07-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Patty C. Rice (15 September 2006). Amber: Golden Gem of the Ages. Patty Rice. pp. 116ff. ISBN 9781425938499. Nuoroda tikrinta 7 March 2011.
- ↑ K. Andrée: Der Bernstein und seine Bedeutung in Natur- und Geisteswissenschaften, Kunst und Kunstgewerbe, Technik, Industrie und Handel. Königsberg 1937.
- ↑ F. Waldmann: Der Bernstein im Altertum – Eine historisch-philologische Skizze. Fellin 1883.
- ↑ George O. Poinar, Jr.: Life in amber. Stanford 1992
- ↑ „Fossil Amber or Fossil Resin“. Virtual Fossil Museum. Nuoroda tikrinta 10 March 2011.