Gintaras Januševičius
| Gintaras Januševičius | |
 Gintaras Januševičius, 2014 m. | |
| Biografija | |
|---|---|
| Pilnas vardas | Gintaras Januševičius |
| Gimė | 1985 m. sausio 16 d. |
| Kilmė |  Lietuva |
| Žanrai | klasikinė muzika |
| Veikla | atlikėjas, kompozitorius |
| Instrumentai | fortepijonas |
| Aktyvumo metai | 1999- |
| Svetainė | [3] |
Gintaras Januševičius (g. 1985 m. sausio 16 d. Maskvoje, Rusijoje) – lietuvių pianistas, tarptautinių konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis Europoje ir už jos ribų.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
G. Januševičius gimė Maskvoje lietuvių trimitininko Algirdo Januševičiaus ir totorių bei žydų kilmės kompozitorės Nailios Galiamovos šeimoje. 1987 m. šeima persikraustė gyventi į Klaipėdą. Groti fortepijonu pradėjo ketverių metų Eduardo Balsio menų gimnazijoje mokytojos Valentinos Potejenko specialybės klasėje. 1993 m. Algirdui tapus Lietuvos Valstybinio Simfoninio Orkestro trimitų grupės koncertmeisteriu, Januševičiai persikėlė į Vilnių, kur gyvena iki šiol. Ten Gintaras tapo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijos (dabar M. K. Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos) auklėtiniu. Jo specialybės mokytojai – Valė Kulikauskienė – 1992–1998 m. ir Jurgis Bialobžeskis – 1998–2003 m. Baigęs mokyklą jis metus studijavo Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje ir 2004 m. išvyko mokytis ir gyventi į Hanoverį pas vieną žymiausių rusų pianistų, profesorių Vladimirą Krainevą (Владимир Всеволодович Крайнев). Po profesoriaus mirties 2011 m. Gintaras tęsia studijas vieno iškiliausių vokiečių pianisto ir pedagogo, profesoriaus Berndo Giotzkės (Bernd Goetzke) klasėje.[1]
Konkursai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji konkursinė sėkmė G. Januševičių aplankė 16 metų, kai jis laimėjo respublikinius Balio Dvariono ir Johanno Sebastiano Bacho konkursus. Po to sekė eilė kitų pergalių: Grand Prix tarptautiniame Fryderyko Chopino pianistų konkurse Estijoje 2002 m., diplomai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse Vilniuje (2003 m.) ir Monrealio pianistų konkurse Kanadoje (2004 m.), laimėtos tarptautinių Yamaha bei Yehudi Menuhin Life Music Now fondų surengtų konkursų stipendijos.
2007 metais tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse G. Januševičius laimėjo trečiąją vietą, o Prancūzijoje vykusiame pianistų konkurse „Piano Campus“ – bronzos medalį [2]. 2010 m. kovą tarptautiniame Pinerolo pianistų konkurse Italijoje jis pelnė sidabrą bei specialų prizą už geriausią Liudviko van Bethoveno sonatos atlikimą. Po kelių mėnesių pianistas taip pat buvo apdovanotas sidabro medaliu tarptautiniame konkurse „Naujos Žvaigždės“ Vernigerodės mieste Vokietijoje. 2010 m. gegužę lietuvis iškovojo auksą Maljorkos Palmoje Rotary Klubo organizuotame konkurse „Palma de Mallorca“ – be piniginio prizo pianistui atiteko ir koncertinis turas solo bei su orkestrais Ispanijoje. Tų pačių metų rugpjūtį G. Januševičiui atiteko ir tarptautinio Ibizos pianistų konkurso antroji vieta. 2011 m. balandį jis laimėjo tarptautinį Fryderyko Chopino draugijos pianistų konkursą Hanoverio mieste Vokietijoje.
2012 m. jis debiutavo „Palma de Mallorca“ konkurso žiuri. Nuo to laiko jis teisėjavo tarptautiniams konkursams Lietuvoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse.
Koncertai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmą kartą su orkestru G. Januševičius debiutavo būdamas penkiolikos metų. Tada Vilniaus Kongresų Rūmuose su Lietuvos Valstybiniu Simfoniniu orkestru, diriguojant Vytautui Lukočiui, jis atliko Felikso Mendelsono Capriccio Brillante op.25. Jau po savaitės įvyko Gintaro debiutas Maskvos Konservatorijos Didžiojoje salėje. Nuo to laiko pianistas su orkestrais koncertavo daugiau nei 30 kartų, pasirodė tokiose žymiose salėse, kaip Palau de la Música Catalana Barselonoje, Viurcburgo Rezidencijoje, Salle Wilfrid-Pelletier Monrealyje, Sala Mozart Saragosoje, „Estonia“ Taline ir t. t.
G. Januševičiaus solo rečitaliai vyko Niujorke, Rio de Žaneire, Londone, Romoje, Paryžiuje, Taline, Maskvoje, Varšuvoje, Kišiniove, Hamamatsu ir kituose miestuose. Jis bendradarbiavo su tokiais dirigentais, kaip Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Gintaras Rinkevičius, Modestas Pitrėnas, Giedrė Šlekytė, Jacques Lacombe, Fuat Mansurov, Dmitry Liss, Salvador Brotons ir kt.
G. Januševičių taip pat dažnai galima sutikti ir įvairiuose kameriniuose projektuose. Tarp jo scenos partnerių – klarnetininkas Macdara Ó Seireadáin, violončelininkas Leonid Gorochov [3], smuikininkė Solenne Paidassi [4], pianistas Aleksandras Palėjus [5], valtornininkas Felix Klieser, dainininkas Merūnas Vitulskis.
Repertuaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
G. Januševičius dažniausiai atlieka kompozitorių romantikų kūrinius. Didžiąją jo repertuaro dalį sudaro Sergejaus Rachmaninovo, Modesto Musorgkio ir kt. fortepijoniniai opusai. Taip pat jis garsėja savo Frederiko Chopino, Ferenco Listo ir Johaneso Brahmso kūrinių interpretacijomis.[6]
Svarbi pianisto repertuaro dalis tenka lietuvių kompozitorių kūrybai. Tradiciškai konkursų laureatų koncertuose, Gintaras, pagerbdamas savo šalį, skambindavo Čiurlionį [7]. Jo rečitalių programose taip pat galima išgirsti Juliaus Andrejevo, Balio Dvariono, Nailios Galiamovos, Rimvydo Žigaičio bei Vytauto Bacevičiaus opusų.
Nuo 2012 metų pianistas kuria temines autorines programas, kurias rodo savo kasmetiniuose turuose po pasaulį. Žymiausios programos - "Sapnų gaudyklė" (2014), "Visi Frederiko Šopeno valsai" (2015), "Advento kalendorius: 24 bisai" (2016), "Naujasis Kolosas" (2019), "Venecijos pirklio istorijos (2022)[8][9] [10]. 2015-2017 su smuikininke Dalia Dėdinskaite ir Gleb Pyšniak pianistas keliavo po pasaulį su programa "Langas į Lietuvą" [11].
Pedagoginė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 2009 m. G. Januševičiaus fortepijono pamokos bei paskaitos buvo rengiamos Japonijoje, Kinijoje, Brazilijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Ilgametis bendradarbiavimas jį sieja su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Londono karališkaja muzikos akademija (RAM) bei Moldavijos valstybine muzikos ir šokio akademija (AMTAP). 2017 m. G. Januševičius įkūrė žiemos fortepijono akademiją "Feuerwerk" [12] Einbecke ir vasaros festivalį "Klaipėda Piano Masters" [13] bei tapo jų meno vadovu bei fortepijono dėstytoju. Nuo 2020 jis dėsto Hanoverio muzikos, teatro ir medijų universitete (HMTMH).
Kita veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
G. Januševičius gyvena Vokietijos mieste Hanoveryje. 2008 m. jis sukūrė koncertų seriją „Plathner’s Eleven“ ir jai vadovavo iki 2015 m. Nuo 2014 m. - koncertų salės „Tangobrücke“ [14] bei muzikinio konkurso „Die Hannoversche Börse für Musiktalente“ [15] meno vadovas. 2015 m. įkūrė pianistų konkursą "Einbecker Klavierfrühling", kuriam vadovauja iki šiol.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.musicperformers.lt/vid.php3?lang=lt&menu_id=3&at_id=140 Archyvuota kopija 2007-10-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://sc.bns.lt/?item=63474&id=1&subid=6
- ↑ http://www.leonidgorokhov.com/ Archyvuota kopija 2011-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.solenne-paidassi.com
- ↑ http://www.lrytas.lt/-12964518661294852179-simfoninio-orkestro-gimtadienyje-fortepijon%C5%B3-fejerverkas.htm/[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.lrytas.lt/-12730487541271634638-pianistas-g-janu%C5%A1evi%C4%8Dius-peln%C4%97-sidabr%C4%85-vokietijoje.htm[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://kultura.lrytas.lt/scena/pianisto-gintaro-januseviciaus-varda-istare-ir-brazilija.htm
- ↑ http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm Archyvuota kopija 2017-02-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.delfi.lt/veidai/kultura/garsus-pianistas-dalinsis-fortepijonines-muzikos-brangenybemis.d?id=73175756
- ↑ http://www.15min.lt/naujiena/kultura/muzika/langas-i-lietuva-nauja-kompaktine-plokstele-ir-pasaulinis-turas-284-528309
- ↑ http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 Archyvuota kopija 2017-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.ve.lt/naujienos/kultura/muzika/pirmakart-bus-rengiamas-festivalis-klaipeda-piano-masters-1525546/
- ↑ Einbecker Morgenpost, 2013 12 21 [1]
- ↑ Lietuvos Rytas, 2013 11 30 [2] Archyvuota kopija 2014-02-01 iš Wayback Machine projekto.
