Gimnastiorka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Turkestano karinės apygardos kareivis, vilkintis baltą gimnastiorką ir raudonus šarovarus (1873 m.)
1935 m. pavyzdžio ryšių kariuomenės seržanto gimnastiorka
Antrojo pasaulinio karo veteranas su gimastiorka (2008 m. gegužės 9 d.)

Gimnastiorka (rus. гимнастёрка, iki 1917 m. dar vadintas rus. гимнастическая рубаха 'gimnastinė palaidinė') – tankaus audeklo ilga palaidinė, nešiojama su diržu, žinybinės ar karinės uniformos dalis, paplitusi carinėje Rusijoje ir TSRS iki XX a. 7-to dešimtmečio pabaigos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pavadinimas rus. гимнастёрка kilęs iš senesnio pavadinimo rus. гимнастическая рубаха. Ši aprangos rūšis buvo įvesta 1862 m. kaip karinės uniformos dalis carinės Rusijos kariuomenėje mankštai atlikti.[1] Pagal kitus duomenis ši uniformos dalis pirmą kartą paminėta 1860 m. birželio 18 d. Rusijos karo ministro įsakyme, kuriuo Rusijos armijos generolams ir karininkams įvesti balti drobiniai kiteliai pagal jau kavalerijoje naudotų kitelių pavyzdį.[2]

1869 m. balandžio 26 d. karinės žinybos įsakymu Nr. 149 visiems Rusijos ginkluotųjų pajėgų Turkestano karinės apygardos dalinių kariškiams liepta kaip vasarinės žygio uniformos dalį vilkėti baltas gimnastines palaidines. Nurodyta, kad šios palaidinės turi būti vilkimos su prisegtais 1868 m. pavyzdžio antpečiais.[2]

Rusijoje gimnastiorkos plačiai paplito dėl gerų eksploatacinių savybių, siuvimo ir priderinimo paprastumo, vilkėjimo patogumo.[1]

Gimnastiorkos iki 1972 m. sausio 1 d. naudotos kaip Raudonosios, vėliau – Tarybinės armijos karinės uniformos dalis. Vėliau irgi naudota kaip uniformos dalis, bet jas vilkėdavo atsargos kareiviai, pašaukti į karinius apmokymus (vadinamieji partizanai), bei reguliarios tarnybos kareiviai kaip darbinį drabužį. Šiuo metu gimnastiorkas dar naudoja kai kurie Rusijos Federacijos drausmės daliniai.

Tarybų Sąjungos ginkluotosiose pajėgose gimnastiorkas pakeitė medvilninėmis ir pusvilnonėmis striukėmis, nes sužeistiems gimnastiorkas dėvintiems kareiviams sunkiau suteikti medicininę pagalbą, nes gimnastiorkas sunku nuvilkti.

Tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Gimnastiorkos Tarybų Sąjungoje buvo skirstomos į grupes pagal vartotojus:

  • civilinės [1]
  • karinės (uniforminės), skyrėsi pagal kariuomenės rūšis (spalva), klimatą (pvz., karšto klimato kraštams), metų laiką (vasarinės ir žieminės)[1]
    • eilinių ir seržantų
    • karininkų ir generolų[1])
  • žinybinės (uniforminės)[1]
  • nacionalinės[1]

Vyriškos gimnastiorkos buvo siuvamos nuo 44 iki 56 dydžių, moksleivių – nuo 32 iki 50 dydžių.

DVRA vadovaujančio personalo gimastiorkos (1935 m.)[taisyti | redaguoti kodą]

1935 m. gruodžio 3 d. TSRS gynybos liaudies komisaro įsaku Nr. 176 aprašytos uniforminės gimnastiorkos[3]

  • Gimnastiorkos apykaklė stačia atverstinė, užsegama dviem kabliukais. Ant apykaklės prisiūtos kariuomenės rūšį rodančios kilpinės.
  • Kaklo įkirptė priekyje uždengiama prisiūta juostele, užsegimas trimis sagomis, paslėptomis po juostele. Juostelės apatinė dalis prisiūta skersinėmis siūlėmis. Ant krūtinės dvi uždėtinės kišenės su antkišeniais, turinčiais 3 kampelius ir užsegamais viena saga.
  • Rankovės dvisiūlės, su dviem klostėmis apačioje, su įkirptiniais atverstiniais rankogaliais (rus. разрезной обшлаг-манжет), užsegamais dviem sagomis.
  • Apykaklė ir rankogaliai turi įsiūtinius apvadus, kurių spalva atitinka kariuomenės rūšies spalvą.

Automobilių ir tankų kariuomenės gimnastiorkos plieninės spalvos, oro pajėgų – tamsiai mėlynos spalvos. Šių spalvų gimnastiorkas kaip uniformą 1941 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 005 TSRS gynybos komisaras atšaukė. Buvo numatyta pradėti pereiti prie naujų uniformų 1941 m. spalio 1 d. ir baigti 1942 m. pabaigoje. Naujos aprangos elementus išduoti pasibaigus dėvimų elementų dėvėjimo trukmei.

Likusios tokios gimnastiorkos atšauktos 1943 m. sausio 15 d. TSRS gynybos liaudies komisaro įsakymu Nr. 25. Nuo 1943 m. vasario 1 iki 15 d. visas Raudonosios Armijos personalas tyrėjo pradėti dėvėti naujas uniformas su antpečiais. Leista dėvėti senus uniforminės aprangos variantus su naujais skiriamaisiais ženklais, kol pasibaigus dėvėjimo trukmei bus išduotos naujo pavyzdžio uniformos.

1943 m. pavyzdžio gimnastiorkos[taisyti | redaguoti kodą]

Įvestos 1943 m. sausio 15 d. TSRS gynybos liaudies komisaro įsakymu Nr. 25.

Ankstesnio modelio gimnastiorkų pakeitimai:

  • Stačias atverstines apykakles keičia minkštos, užsegamos priekyje dviem mažomis sagomis.
  • Kaklo įkirptės juostelė viduryje, užsegama trimis mažomis sagomis.
  • Ant pečių prisegami numatyto pavyzdžio antpečiai.
  • Rankoviniai antsiuvai panaikinami.
  • Vadovaujančio personalo gimnastiorkų uždėtines kišenes keičia įleistinės, su antkišeniais.
  • Eilinių ir seržantų gimnastiorkos be kišenių.

1944 m. rugpjūčio 5 d. įvestos įleistinės krūtininės kišenės moteriškoms eilinių ir seržanto lygio personalo gimnastiorkoms. 1944 m. rugsėjo 16 d. įleistinės kišenės leistos ir seržantų bei eilinių dėvimoms gimnastiorkoms, jei jiems išduodamos buvusios nekokybiškos, bet sutvarkytos karininkų gimnastiorkos.[4]

Tarybinėje Armijoje gimnastiorkas nustojo naudoti 1969 m. liepos 26 d. TSRS gynybos ministro įsakymu „Apie Tarybinės Armijos ir Karinio jūrų laivyno kariškių karinės uniformos dėvėjimo taisyklių įvedimą“ (О введении в действие Правил ношения военной формы одежды военнослужащими Советской Армии и Военно-Морского Флота).

Mokyklinės gimnastiorkos[taisyti | redaguoti kodą]

Moksleivių gimnastiorkos buvo medvilninės ar vilnonės. Jos skyrėsi pagal moksleivių amžių:

  • Jaunesniojo mokyklinio amžiaus moksleivių gimnastiorkos. Jos būdavo be kišenių, su atverčiama apykakle, užsegama kabliuku ir kilpele. Dydžiai nuo 32 iki 40, kiekvienas dydis būdavo dviejų ūgių.
  • Vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių gimnastiorkos. Su stačia apykakle ir krūtininėmis įleistinėmis kišenėmis su antkišeniais. Dydžiai nuo 40 iki 50, kiekvienas dydis būdavo 3-5 ūgių.

Amatų ir geležinkeliečių mokyklų moksleivių berniukų gimnastiorkos turėdavo viena antkrūtininę kišenėje kairėje pusėje.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]