Gigantotermija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gigantotermija (angl. gigantothermy) – reiškinys biologijoje ir paleontologijoje, kai stambūs, didelės kūno masės gyvūnai lengvai išlaiko pastovią aukštą kūno temperatūrą, kas yra žymiau sunkiau smulkiems gyvūnams, kadangi šie turi didesnį kūno paviršiaus ploto ir kūno masės santykį. Didelis gyvūnas turi santykinai daugiau kūno medžiagos giliau nuo kūno paviršiaus, todėl jis lėčiau praranda kūno sukauptą šilumą (bet taip pat ir lėčiau įšyla).

Šis reiškinys svarbus stambiems ektoterminiams gyvūnams, pvz., stambiems vėžliams, dinozaurams bei dabar išnykusiems vandens ropliams, tokiems kaip ichtiozaurai ir mozazaurai, stambioms žuvims (pvz., didysis baltasis ryklys). Ektoterminiai gigantotermai savo kūno temperatūra ir metabolizmo sparta panašūs į endoterminius gyvūnus.

Susijusios temos[taisyti | redaguoti kodą]

Bergmano taisyklė