Gigantopitekai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gigantopithecus

Piešinyje gigantopitekų genties
gyvūno rekonstrukcija
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Primatai
( Primates)
Infrabūrys: Beždžionės
( Simiiformes)
Antšeimis: Žmogbeždžionės
( Hominoidea)
Šeima: Hominidai
( Hominidae)
Pošeimis: Orangutaniniai
( Ponginae)
Triba: Sivapithecini
( Sivapithecini)
Gentis: Gigantopitekai
( Gigantopithecus)
Binomas
Gigantopithecus
Von Koenigswald, 1935

Gigantopitekai (Gigantopithecus) – primatų (Primates) būrio, orangutaninių (Ponginae) pošeimio gentis, išnykusi priešistoriniais laikais ir identifikuota iš rastų fosilijų.

Vokiečių kilmės paleoantropologas Friedemann Schrenk, laiko Gigantopithecus blacki krūminį dantį

Genties atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gigantopitekų (Gigantopithecus) gentis buvo atrasta visai atsitiktinai 1935 m., kada vokiečių kilmės paleoantropologas Ralph von Koenigswald Honkonge užėjęs į vaistinę pastebėjo parduodamą neįprastai didelio dydžio krūminį dantį[1], tarp kinų žinomą kaip „drakono dantis“. Nuo to laiko Kinijoje, Vietname ir Indijoje mokslininkai rado virš tūkstančio dantų ir keletą apatinių žandikaulių fosilijų, priskiriamų gigantopitekų (Gigantopithecus) genties rūšims[2].

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gigantopitekų genties fosilijos daugiausia aptinkamos pietinėje Kinijoje, Vietname, Tailande ir Indijoje. 2014 m. Indonezijos Javos salos grunto nuosėdose datuojamose 1 milijonu metų, buvo rastos fosilijos formoje Gigantopithecus blacki apatinis žandikaulis. Anuomet Javos, Sumatros ir Borneo salos su Pietryčių Azija jungėsi sausuma, tad manoma kad šios genties Gigantopithecus blacki rūšis buvo išplitusi ir kitose dabartinės Indonezijos vakarų salose[3].

Genties rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. duomenimis, pagal rastas fosilijas išskiriamos 3 rūšys, gyvenusios ir išnykusios mioceno bei pleistoceno epochose:

  • Gigantopithecus bilaspurensis; iš keleto žandikaulio ir dantų fosilijų rastų Indijoje, buvo nustatyta, kad tai buvo stambus primatas, gyvenęs mioceno epochoje prieš 6-9 milijonus metų. Jiems giminingi buvo Gigantopithecus blacki.
  • Gigantopithecus blacki; tai stambiausia ne tik gigantopitekų genties, bet ir viso primatų (Primates) būrio rūšis, kada nors egzistavusi Žemėje. Remiantis skirtingais šaltiniais, jų ūgis buvo nuo 3 m iki 4 m, svoris nuo 200 kg iki 600 kg. Skaičiuojant nuo mūsų laikmečio (XXI a.), išnyko vėlyvojo pleistoceno epochoje maždaug prieš 100 000 metų[4].
  • Gigantopithecus giganteus; šios rūšies fosilijos rastos Indijoje esančių Šivaliko kalvų grunto sluoksnyje iš mioceno epochos ir skaičiuojant nuo mūsų laikmečio (XXI a.), jos datuojamos 6-7 milijonais metų[5]. Nepaisant lotyniško pavadinimo, šis gyvūnas nebuvo milžiniško dydžio. Mokslininkai remdamiesi negausiomis jo fosilijomis nustatė, kad tai buvo stambus, perpus mažesnis už Gigantopithecus blacki, nelaipiojęs medžiais žolėdis, daugiausia maitindavosi bambukais bei medžių ir krūmų lapija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. newscientist.com / Gigantopithecus: The story of the greatest of the great apes; 18 May 2016
  2. smithsonianmag.com / Did Bigfoot Really Exist? How Gigantopithecus Became Extinct; By Erin Wayman, January 9, 2012
  3. surabaya.tribunnews.com / Kingkong Setinggi 3 Meter Pernah Hidup di Tanah Jawa, 1 Desember 2014
  4. phys.org / Giant ape Gigantopithecus went extinct 100,000 years ago due to its inability to adapt; January 4, 2016, Senckenberg Research Institute and Natural History Museum
  5. anthropology.iresearchnet.com / anthropology.iresearchnet.com

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]