Ghost in the Shell (filmas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ghost in the Shell

Pavadinimas攻殻機動隊
(Gōsuto In Za Sheru/
Kōkaku Kidōtai)
Kilmės šalisJaponija
RežisieriusMamoru Oshii
Prodiuseris (-iai)Yoshimasa Mizuo
Ken Matsumoto
Ken Iyadomi
Mitsuhisa Ishikawa
Scenaristas (-ai)Kazunori Itō
Masamune Shirow (manga)
KompozitoriusKenji Kawai
VaidinaAtsuko Tanaka
Akio Ōtsuka
Iemasa Kayumi
Metai1995
ŽanrasMokslinė fantastika,
kiberpankas
Trukmė82 min.
Kalbajaponų
Biudžetas330 mln. jenų[1]
Pajamos10 mln. JAV dol.[2]
IMDb įrašas

Ghost in the Shell (jap. 攻殻機動隊 = Gōsuto In Za Sheru/Kōkaku Kidōtai, liet. Dvasia šarvuose) – 1995 m. japonų neo-noir kiberpanko[3] anime filmas, sukurtas pagal Masamunės Širo mangą tokiu pačiu pavadinimu; scenarijaus autorius Kazunori Ito, režisierius Mamoru Ošis, filmą išleido „Production I.G“ studija.

Plačiai laikomas vienu geriausių visų laikų animė ir mokslinės fantastikos filmų,[4][5][6] kritikai ypač išgyrė filmo pasakojimo eigą, garso takelį bei vaizdinius, pasiektus derinant tradicinę celės animaciją ir CGI. Filmas, kurio biudžetas siekė 330 mln. jenų, iš pradžių negalėjo pasigirti gerais bilietų pardavimais, tačiau išleidus vaizdajuostes tapo kultiniu. Broliai Vachovskiai, „Matricos“ trilogijos kūrėjai, patvirtino, kad šis filmas padarė pastebimą įtaką trilogijos kūrime.[7][8]

Filmas taip pat įtakojo ir kompiuterinio žaidimo „Oni“ pasaulį.[9]

2004 m. buvo išleistas tęsinys – „Ghost in the Shell 2: Innocence“.

Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Majorei Motoko Kusanagi, vyriausiajai antiteroristinės organizacijos Public Security Section 9 operatorei, suteikiama informacija apie nepagaunamo hakerio, žinomo „Lėlininko“ (angl. The Puppet Master) pseudonimu, buvimo vietą. Pasirodo, kad hakeris yra šiukšlininkas, kuris išgyvena skyrybas su žmona ir mano, jog įsibrauna į jos dvasią su programa, gauta iš vieno asmens, kurį sutiko bare, tam, kad surastų savo dukterį. Batou ir Išikava (Ishikawa) sugauna jį bei jo tiekėją, tačiau paaiškėja, kad į jų dvasias buvo įsilaužęs Lėlininkas ir, kad nei vienas iš jų neatsimena savo tikrosios tapatybės.

Vieną naktį, „Megatech“ įmonėje be jokio patvirtinimo surenkamas moteriškosios lyties kibernetinis kūnas. Kiborgas pabėga į miestą, kur vėliau pervažiuojamas mašina. 9 skyrius kūną atsigabena pas save, kad nustatytų priežastis, kodėl jis buvo surinktas. Batou pateikia keistą faktą: kūno smegenyse nėra jokių ląstelių, nes jis visiškai dirbtinis, visgi manoma, kad jame yra kažkokia dvasia. Kusanagi pareiškia, kad ketina įsiskverbti į kūną ir susisiekti su dvasia. Kiek vėliau įsiveržia 6 skyrius ir pagrobia kiborgą.

Po nuodugnių Projekto 2501 tyrimų paaiškėja, kad jis buvo inicijuotas prieš pasirodant Lėlininkui, nors pasak kelių oficialių asmenų, buvo teigta, kad projekto tikslas buvo sugauti Lėlininką. Išikava užsimena, jog Lėlininkas tebuvo Užsienio reikalų ministerijos įrankis jų nešvariems darbams atlikti. Lėlininko pasprukimas sukeltų grėsmę 6 skyriui, o ministerija rizikuotų jų paslapčių nutekėjimu į viešumą.

Netrukus mašina, gabenanti Lėlininką, susitinka su kita ir jos abi išsiskiria į skirtingas puses. Batou nutaria sekti tikrąją, o Kusanagi nusiveja kitą. Su kelių policijos pagalba Batou sustabdo mašiną ir išsiaiškina, kad tai tik masalas, todėl nuskuba pagelbėti Kusanagi. Kusanagi nusiveja mašiną į apleistą pastatą. Ten ji susiduria su skorpiono formos tanku, kuris ją įveikia, bet Batou laiku atskubėjęs keliais sunkiosios ginkluotės šūviais apgadina tanką. Kusanagi prisijungia prie Lėlininko, o šis patvirtina, kad jis yra tas Projektas 2501, 6 skyriaus gaminys, sukurtas šnipinėjimui ir jų interesams patenkinti.

Jis apibūdina save kaip būtybę, gebančią justi, tačiau nėra patyręs dviejų dalykų, kuriuos patiria visi gyvi organizmai: dauginimosi ir mirties. Todėl jis išreiškia norą susijungti su Kusanagi dvasia. Batou ketina tam sutrukdyti, bet Lėlininkas jį jau užvaldė.

Tuo tarpu prie pastato artinasi 6 skyriaus sraigtasparniai su įsakymu sunaikinti Lėlininką ir Kusanagi, kad nuslėptų projektą. Iš pradžių snaiperiai negali iššauti, nes Lėlininkas taip pat įsilaužė ir į jų nusitaikymo sistemas, bet galiausiai jiems pavyksta tai padaryti. Batou ranka spėja pridengti Kusanagi, tačiau abiejų kūnų galvos ir Batou ranka nuskrieja šalin.

Kusanagi pabunda Batou namuose, vaikiškame kiborgo kūne. Batou paaiškina, kad jos ankstesnis kūnas visiškai sunaikintas, o šis buvo geriausia, ką jis rado juodojoje rinkoje bei tai, kad užsienio reikalų ministras ir Nakamura (6 skyriaus vadovas) yra apklausiami. Motoko nusprendžia išeiti ir atskleidžia, kad ji – nei Kusanagi nei Lėlininkas, o kažkoks jųdviejų sąmonių susiliejimas. Filmas pabaigiamas jai simboliškai žvelgiant į miesto horizontą ir naują pradžią.

Adaptacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filmo adaptacijoje istorija yra daug rimtesnė, mistinė ir lėčiau rutuliojama negu manga komiksuose. Kad sutalpinti manga į 82 min. trukmės vaizdo įrašą, filme nebuvo įtrauktos šalutinės siužeto linijos, veiksmas telkiasi tik apie „Lėlininką“.

Kitaip nei manga komiksuose ir TV serijose, prodiuseriai teigia, kad filmo veiksmas vyksta Honkonge. Rašmenys vaizduojami peizaže yra kinų rašto ženklai, kurie taip pat naudojami ir rašomojoje japonų k. (kandži), bet hiragana ir katakana nėra įtrauktos.

Garso takelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ghost in the Shell Original Soundtrack
Kenji Kawai garso takelis
Išleistas 1995 m. lapkričio 12 d.
Žanras Ambientinė ir Naujojo Amžiaus muzika
Trukmė 45:30
Prodiuseris Mitsuhisa Ishikawa

Muziką filmui sukūrė Kendžis Kavai. Albumas buvo išleistas 1995 m., jo trukmė 45 min. ir 30 sek., pagrindiniai žanrai yra ambientinė ir Naujojo Amžiaus muzika.[10]

Nr. Pavadinimas Trukmė
1. „M01 Chant I - Making of Cyborg“   4:31
2. „M02 Ghosthack“   5:16
3. „EXM Puppetmaster“   4:23
4. „M04 Virtual Crime“   2:44
5. „M05 Chant II - Ghost City“   3:37
6. „M06 Access“   3:18
7. „M07 Nightstalker“   1:47
8. „M08 Floating Museum“   5:07
9. „M09 Ghostdive“   5:55
10. „M10 Chant III - Reincarnation“   5:47
11. „See You Everyday“ (Bonus track) 3:26

Įstringanti chorinė daina, girdima filmo fone, yra vestuvinė daina, dainuojama norint atsikratyti visų blogų veiksnių, kurie gali užklupti netikėtai. Dainos žodžiai atspindi Kusanagi ir Projekto 2501 susijungimą, kuris įvyksta filmo pabaigoje. Kendžis Kavai norėjo dirbti su bulgarų liaudies muzikos dainininkais, tačiau negalėjo rasti nei vieno, todėl pasikliovė japonų liaudies chorine daina, kurią anksčiau panaudojo „Ranma 1/2“ anime seriale. Daina – tai japonų ir bulgarų muzikos mišinys.

Ghost in the Shell 2.0[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nemaišyti su Ghost in the Shell 2: Innocence.

„Ghost in the Shell 2.0“ (攻殻機動隊 2.0 Gōsuto In Za Sheru/Kōkaku Kidōtai 2.0) yra perdaryta 1995 m. originalo versija, kuri pasirodė 2008 m. Visa originali animacija buvo perkurta naudojant naujausias skaitmenines filmų ir animacijos technologijas, tokias kaip 3D-CGI. Garso takelis buvo perdarytas į 7 kanalų erdvinę garso sistemą. Vyriškas „Lėlininko“ balsas, įgarsintas Iemasa Kajumio (Iemasa Kayumi), buvo pakeistas į moterišką, kurį įgarsino Jošiko Sakakibara (Yoshiko Sakakibara).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Harding, Daryl (2021-09-19). „Ghost in the Shell Producer Confirms How Much the 1995 Anime Film Cost to Make“. Crunchyroll (amerikiečių anglų). Suarchyvuota iš originalo 2021-09-19. Nuoroda tikrinta 2021-09-19.
  2. ↑ „30 Years of Akira: The Triumph and Legacy of a Legendary Film“. Crunchyroll. 2018-07-16. Suarchyvuota iš originalo 2018-11-28. Nuoroda tikrinta 2018-11-28.
  3. ↑ See, Raphael. „Ghost in the Shell“. THEM Anime Reviews. Nuoroda tikrinta 2023-02-26.
  4. ↑ „The Best Animated Movies of All Time“. Complex (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2021-05-20. Nuoroda tikrinta 2021-06-09.
  5. ↑ „Why is Ghost in the Shell (1995) sometimes labeled the greatest and most philosophical anime ever made?“. South China Morning Post (anglų). 2019-12-06. Suarchyvuota iš originalo 2021-06-09. Nuoroda tikrinta 2021-06-09.
  6. ↑ „10 Best Anime Movies (That You Can Stream For Free Online)“. ScreenRant (amerikiečių anglų). 2021-06-07. Suarchyvuota iš originalo 2021-06-09. Nuoroda tikrinta 2021-06-09.
  7. ↑ WarnerVideo.com, interviu su broliais Vachovskiais, Warner Brothers Studios.
  8. ↑ Катасонова Е. Л. (2007). „Мангамания“ (rusų) (2) (Восточная коллекция leid.). pp. 70–81. {{cite magazine}}: Citatai magazine privalomas |magazine= (pagalba)
  9. ↑ Interviu su vyriausiuoju inžinieriumi Brent Pease. (angl.)
  10. ↑ „GHOST IN THE SHELL Original Soundtrack“. Suarchyvuota iš originalo 2020-04-12. Nuoroda tikrinta 2020-04-12.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ghost_in_the_Shell_(filmas)&oldid=7200255"