Gerco grafystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
vok. Grafschaft Görz
it. Contea di Gorizia
Gerco (Goricijos) grafystė
Šventosios Romos imperijos valstybė
Friuli Flag.svg
1127 – 1747 Flag of Görz und Gradisca.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Sostinė Goricija
Valdymo forma monarchija
grafas, nuo 1365 m.
kunigaikštinis grafas
 1127 – 1142 Meinhardas I
Era viduramžiai
 - sujungta su Gradiska ir sudarė Goricijos ir Gradiskos grafiją 1747 m.

Gerco grafystė, Goricijos grafystė (vok. Grafschaft Görz; it. Contea di Gorizia; fr. Contee di Gurize) – grafystė, buvusi apie Goricijos miestą Friulio-Venecijos Džulijos regione (šiaurės rytų Italija).

Goricijos pilis
Grafas Meinhardas I

Grafas Meinhardas, kilęs iš Bavarijos Meinhardinerių kilmingųjų giminės, turėjęs valdas apie Liencą (vok. Lienz) Tirolyje, paminėtas dar 1107 m. Jam, kaip Akvilėjos patriarchato fogtui, suteikė kaip feodą dideles valdas buvusioje Friulio markoje. Šiose valdose buvo ir Goricijos miestas. Nuo 1127 m. Meinhardas vadino save Gerco grafu (Graf von Görz). Per keturis šimtus metų grafijos sienos dažnai keitėsi dėl karų su Akvilėja ir kitomis grafijomis, o taip pat dėl grafijos teritorijos pasidalijimo į du subvienetus. Vienas buvo apie Aukštutinę Dravą prie Lienco, o kito centras buvo Goricija.

Meinhardo palikuonis Meinhardas III buvo Šventosios Romos imperatoriaus Frydricho II šalininkas, 1248 m. jį paskyrė Štirijos valdytoju. Jis kariavo dėl Karintijos hercogijos, bet 1252 m. jo kariuomenę ties Greifenburgu sumušė Karintijos hercogo Bernhardo fon Spanheimo (vok. Bernhard von Spanheim) ir jo sūnaus Zalcburgo arkivyskupo Filipo kariuomenė.
Grafija pasiekė galios viršūnę, kai metais vėliau, 1253 m., Meinhardas III paveldėjo iš uošvio Alberto III Tirolio grafiją ir tapo Tirolio grafu Meinhardu I.

Po Goricijos-Tirolio grafo Meinhardo I mirties 1258 m. paveldėtas žemes jo sūnūs iki 1271 m. valdė kartu. 1271 m. sūnūs žemes pasidalijo. Meinhardas II gavo Tirolio žemes į vakarus nuo Pusterio slėnio, o jo brolis Albertas – giminės žemes apie Goriciją. Grafai taip pat valdė Trevizo marką (it. Marca Trevigiana) ir Istrijos markos likučius apie Paziną, nors tai truko trumpai. 1323 m. nužudžius Alberto sūnų Henriką III grafija vėl buvo padalinta vidinę Goricijos grafiją ir išorinę Lienco grafiją.

1365 m. Goricijos grafui Meinhardui VII Šventosios romos imperatorius Karolis IV Liuksemburgietis suteikė kunigaikščio titulą, o grafija tapo Gerco kunigaikštine grafija (vok. Gefürstete Grafschaft Görz). Tačiau Meinhardinerių giminė ėmė prarasti galią dėl galingų kaimynų – Venecijos respublikos ir Habsburgų, valdžiusių gretimas Austrijos žemes, įtakos.

1429 m. grafija vėl buvo suvienyta, ją valdė grafas Henrikas V. Paskutinis Gerco grafas Leonhardas mirė 1500 m. Nežiūrint Venecijos pretenzijų, grafija atiteko Habsburgui Maksimilijonui I.
Iki 1747 m. Goricija buvo Šventosios Romos imperijos imperinė valstybė, priskirta Austrijos apygardai (vok. Österreichischer Reichskreis), kurią valdė Vidinės Austrijos erchercogai. Paskirti valdytojai vadinosi capitano. Jos žemės apėmė Sočos aukštutinį slėnį iki Akvilėjos, Kormonso (it. Cormons) ir Duino (it. Duino) apylinkes, buvusią Venecijos tvirtovę Gradiską, kurią 1511 m. užėmė ŠRI kariuomenė.

1647 m. imperatorius Frydrichas III Nuo Goricijos grafijos atskyrė Gradiską, padarę ją Gradiskos grafija ir suteikė šią savo rūmininkui Johann Anton von Eggenberg. 1747 m. Goricijos ir Gradiskos grafijos buvo sujungtos į kunigaikštinę Goricijos ir Gradiskos grafiją.


Commons-logo.svg Vikiteka: Gerco grafystė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka