Gerardeskiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gerardeskių giminės herbas.

Gerardeskiai (Gherardeschi, della Gherardesca) – įtakinga giminė Pizos respublikoje, žinoma nuo XI a., XIII a. viduryje buvusi viena žinomiausių. Jie buvo gibelinų šalininkai ir paprastai valdė Donoratiko (Donoratico) grafystę.

Iš Gerardeskių giminės kilo keli bažnyčios veikėjai, bet ji garsėjo savo kariškiais ir politikais.

Manoma, kad Galuros judikas Konstantinas I, valdęs Galuros judikatą Pizos arkivyskupijos vardu, galėjo būti Gerardeskis.

Gerardeskiai varžėsi su kita gibelinų šeima Viskončiais. 1237 m. jų kivirčus taikyti teko kištis arkivyskupui ir imperatoriui Frydrichui II, bet tai nepavyko.

XIII a. pradžioje Gerardeskiai ėmė dalyvauti Pizos veikloje Sardinijos saloje. 1230 m. Galuros judiko Ubaldo (iš Viskončių giminės) kariuomenė įsiveržė į Kaljario judikatą, bet Gerardeskiai, rėmę Benedetą ir jaunąjį Giljomą II, jų įsiveržimą atrėmė.
1258 m., kai Kaljario judikatas buvo padalintas, Gerardeskiai gavo pietinį trečdalį buvusio judikato, įskaitant sostinę Kaljarį. Vėliau viena iš Gerardeskių moterų ištekėjo už Galuros judiko Jono Viskončio, kraičio turėdama šiaurinį Kaljario judikato trečdalį. Šios vedybos pabaigė vaidus tarp Viskončių ir Gerardeskių.

Gerardeskių įtaka viršūnę pasiekė Ugolino dela Gerardeskos (Ugolino della Gherardesca) asmenyje 1270–1290 m. Jis dalinosi valdžią su sūnėnu Nino Viskončiu, bet vėliau jie susikivirčijo. Pasipiktinę Pizos gyventojai suėmė Ugoliną, o iš Nino atėmė Galuros judikato sostą.

Pizoje, šv. Pranciškaus bažnyčioje, yra Gerardeskių koplyčia.