Gerald Fitzmaurice

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gerald Gray Fitzmaurice (1901 m. spalio 24 d. Storingtonas, Saseksas1982 m. rugsėjo 7 d. Londone, Jungtinė Karalystė) – britų teisininkas, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ), EŽTT (ECJ) teisėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1924 m. baigė teisę Malverno koledže bei Kembridžo universiteto Gonville and Caius koledže.

Nuo 1925 m. advokatas (Gray's Inn). Pradžioje baristeris. Nuo 1929 m. UK užsienio reikalų ministerijos teisininkas. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose. Nuo 1955 m. Tarptautinės teisės komisijos narys, paskirtas vietoje Hersch Lauterpachto.

1933 m. vedė Alice (merg. Sandberg). Turėjo 2 sūnus.

Garbės daktaras.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • The Law and Procedure of the International Court of Justice: General Principles and Substantive Law. Oxford 1950
  • A British Digest of International Law: Compiled Principally from the Archives of the Foreign Office. London 1965−1967

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • John G. Merrills: Judge Sir Gerald Fitzmaurice and the Discipline of International Law: Opinions on the International Court of Justice, 1961−1973. Kluwer Law International, Den Haag 1998, ISBN 9-04-110538-7
  • Anthony Carty, C. Carty, Richard A. Smith: Sir Gerald Fitzmaurice and the World Crisis: A Legal Adviser in the Foreign Office, 1932–1945. Kluwer Law International, Den Haag 2000, ISBN 9-04-111242-1
  • Gerald Gray Fitzmaurice. In: Arthur Eyffinger, Arthur Witteveen, Mohammed Bedjaoui: La Cour internationale de Justice 1946–1996. Martinus Nijhoff Publishers, Den Haag und London 1999, ISBN 9-04-110468-2, S. 282